Tad artėjant Alpių slidinėjimo sezonui ir daugelyje žemyno šalių įsigalint karantinams, auga sumaištis ir netikrumas; užsivėrus ištisiems šlaitams Prancūzijoje ir Italijoje, daugumai potencialių lankytojų regione teks išbūti namie bent jau iki gruodžio.
Dėl pandemijos keltuvų įmonės, viešbučiai, barai ir instruktoriai, kuriems tenka 33 mlrd. dolerių Alpių slidinėjimo verslo, įdarbinusio šimtus tūkstančių darbuotojų visame regione, ruošiasi galimai katastrofiškai žiemai. Kurortai mėgina šiuo sezonu pritraukti vietinius gyventojus, bet jie nepadengs nuostolių, kurių patirs praradę užsienio lankytojus, dėl karantinų priverstus likti namie, teigia Laurentas Vanatas, slidinėjimo pramonės konsultantas iš Ženevos. „Geriausiu atveju, jeigu užsikrėtimų mastas nuslūgtų iki Kalėdų, mes gal dar spėtume pasivyti sezoną“, – sakė L. Vanatas.
Jeigu nacionaliniai karantinai būtų nutraukti gruodį, kaip planuota, tuomet žala dar galėtų būti suvaldyta, nes tik tada sezonas normaliai įsisiūbuoja. Bet dėl šiais metais žaibo greitumu išplitusių protrūkių Išglio ir Verbjė kurortuose įtampa pramonėje vis tiek išliks, visų pirma dėl rizikų, susijusių su perpildytais keltuvais ir šurmuliuojančiais „apres-ski“ barais.
Kitapus Materhorno kalno slidinėtojai vis dar skrieja ledyno slidinėjimo zona, virš Šveicarijos Zermato kurorto, tačiau užsakymų smarkiai sumažėjo. Per vasarą nakvynių skaičius nukrito 40-50 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, – nepagelbėjo ir tai, kad šis stilingas kaimelis tapo populiariausia Šveicarijos turistų atostogų kryptimi.
Karantinų iššūkis
Nors Šiaurės Amerikos kurortai ribos keltuvų pajėgumus šią žiemą, Alpių regione, kai šis atsivers, vis dar planuojama paleisti daugumą gondolinių ir kabininių keltuvų, kaip įprastai. Kaip ir keliaujant kitomis viešojo transporto priemonėmis, kaukių dėvėjimas bus privalomas.
Dar per anksti daryti išvadas, ar Alpių slidinėjimo kurortų planuojamos pagrindinės atsargumo priemonės turės būti griežtinamos sezonui įsisiūbavus, sako Didier Trono, Šveicarijos Federalinio technologijų instituto Lozanoje virusologijos ir genetikos profesorius. „Nereiktų kategoriškai teigti, kad turėsime šią žiemą pamiršti sniego pramogas, bet galbūt mums teks kai ką pakeisti ir atrasti kitų būdų, – sakė D. Toroino, – Jeigu slidinėjate vienas, jūs drąsiai tą galite daryti, bet jeigu esate perpildytame kabininiame keltuve, tuomet jau kyla problemų.“
Slidinėjimas siūlo galimybę pabūti gryname ore ir pabėgti nuo visur kur įvestų suvaržymų, nors pasivažinėjimai funikulieriais tetrunka vos kelias minutes, sako Laurentas Vaucheris, „Televerbier“, keltuvų įmonės, veikiančios legendiniame Šveicarijos kurorte, vyriausiasis vykdomasis direktorius.
Šveicariškas modelis
„Italijoje per praėjusį sezoną jie bandė apriboti pajėgumus, bet slidinėjimo centre prisigrūdo minios žmonių, o tai dar blogiau“, – sakė L. Vaucheris.
Verbjė – slidinėjimo entuziastų, mėgstančių slidinėti neįrengtose trasose („off piste“), ir pasiturinčių vakarėlių mėgėjų traukos centras – per pirmąjį savaitgalį pritraukė 4 000 svečių, maždaug tiek pat kiek ir 2019 metais. Pasak L. Vaucherio, „Televerbier“ svarsto tris galimus scenarijus: geriausią atvejį, jei kurortas pritrauktų 80 proc. savo įprastų lankytojų, tarpinį scenarijų su 50 proc. svečių ir blogiausią, nulinį, scenarijų, jeigu pačioje Šveicarijoje būtų įvestas karantinas.
Ši Alpių regiono šalis kol kas atsisako imtis tokių pat griežtų priemonių kaip jos kaimynės, nors infekcijų mastas čia didelis.
Susirūpinę dėl „beprotiškų“ eilių Červinijoje, „Televerbier“ vadovai pačią pirmą dieną suskubo įvesti taisykles dėl fizinio atstumo laikymosi, sakė L. Vaucheris, kuriam šeštadienį pačiam teko kreiptis į paauglių grupelę, kad šie užsidėtų kaukes sėsdamiesi į krėslinį keltuvą. Šalies valdžios institucijoms visomis išgalėmis stengiantis išvengti dar vieno žaibiško viruso plitimo, dabar „apres-ski“ barai labiau primins „arbatines“, bet daug kas priklausys nuo lankytojų elgesio, sakė jis.
Bebaimiai slidinėtojai
Tolėliau į pietus, Prancūzijos Alpėse, didžiausioje pasaulyje sujungtoje slidinėjimo teritorijoje, kuriai priklauso tokie prašmatnūs kalnų slidinėjimo kurortai kaip Kurševelis ir Meribelis, tikimasi, kad prancūzų ir belgų slidinėtojai padės kompensuoti britų turistų trūkumą. Anglijoje nuo lapkričio 5 dienos įvestas keturių savaičių karantinas.
„Ko gero, jie nepakeis visų britų, rusų ir amerikiečių, bet kiek padės“, – sakė Olivier Desaulty, „Les Trois Vallees“ asociacijos direktorius. Šią vasarą išaugę prancūzų atostogautojų, užsisakiusių paskutinės minutės kelionę, srautai teikia jam optimizmo.
Philas Smithas, kurio slidinėjimo mokykla „Snoworks“ rengia slidinėjimo neįrengtomis trasomis kursus daugiausia britų klientams ir kuriai dėl karantinų teko atšaukti kursus Italijoje ir Prancūzijos kurorte Tignes, dairosi kitų būdų, kaip išgyventi. Mokykla svarsto planus rengti pamokas Škotijoje ir galimai perkelti savo bazę iš Prancūzijos į Švediją, siekdama apeiti karantinus.
„Bebaimiai slidinėtojai visada ras išeitį, tačiau masinė rinka gali nukentėti, – sakė Ph. Smithas, pridurdamas, kad „apres-ski“ turės įgauti naujas formas. – Į nediduką barą jau negalės migruoti tūkstantinės minios, bet žmonės čia vis tiek galės puikiai leisti laiką. Juk niekas nenori, kad gyvenimas sustotų.“
