Argumentai už „Brexit“, kurio idėja įtikino daugumą 2016 metų referendumo balsuotojų ir padėjo premjerui Borisui Johnsonui stoti prie vyriausybės vairo, nemaža dalimi buvo paremti numanomais ilgalaikiais pasitraukimo iš ES privalumais. Tarp jų reiktų paminėti naujas reguliavimo teises, nepriklausomą prekybos politiką ir griežtesnę imigracijos sistemą.

Nuo tada būta nemažai sunkumų bei nusivylimų, jau vien dėl koronaviruso pandemijos, kuri spėjo ekonomiką nugramzdinti į chaosą. Net entuziastingai „Brexit“ remiantys ekonomistai pripažįsta labai tikėtinus sunkumus artimiausiu metu, nes verslovėms sunkiai sekasi susigaudyti, kaip joms reikės eksportuoti savo produkciją į žemyną, prie kurio rinkos jos ištisus dešimtmečius turėjo faktiškai laisvą prieigą.

Jungtinei Karalystei ir ES mėginant pasiekti prekybos susitarimą iki metų pabaigos, siūloma patyrinėti keletą potencialių galimybių bendrovėms – nuo žvejų iki oro linijų bei draudikų.

Taisyklės ir mokesčiai

Jungtinė Karalystė turės daugiau galių formuoti savo reglamentavimo aplinką ir mažinti mokesčius. Joje jau dabar galioja vienas iš žemiausių įmonių pelno mokesčių Europoje, bet šalis dabar galės žengti dar toliau. Be to, vyriausybė gali išplėsti „inovacijų dėžutės“ lengvatą, kuri mažina mokesčius pelnui iš patentuotų išradimų, taip siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą. Šią galimybę varžė ES taisyklės dėl valstybinės paramos.

„Europa nerimauja, jog Jungtinė Karalystė pakrantės zonoje sudarys konkurenciją žemynui“, – sakė Markas Priceas, buvęs mažmenininkės „John Lewis Partnership Plc.“ pirmininko pavaduotojas ir buvęs šalies prekybos sekretorius. Tinkama mokesčių sistema padėtų Jungtinei Karalystei tapti daug patrauklesne baze eksportuoti produkciją į ES, sakė jis.

Besivystančiose pramonėse, tokiose kaip genetiškai modifikuotų maisto produktų ir genomo technologijų sektoriai, Jungtinė Karalystė gali laikytis atlaidesnio požiūrio nei ES, teigia Julianas Jessopas, buvęs vyriausiasis ekonomistas ir šiuo metu einantis mokslinio bendradarbio pareigas Ekonomikos reikalų institute Londone. Jis atkreipė dėmesį į duomenų apsaugą ir interneto reguliavimą kaip kitas sritis, kuriose Jungtinė Karalystė galėtų išsiskirti.

Brexit
Foto: Shutterstock

Aviacijos sektoriuje šalis turėtų galimybę sumažinti orlaivio keleivio vežimo mokestį vidaus atgaliniams skrydžiams, šiuo metu tokią galimybę riboja Europos Komisijos (EK) nutartis. Oro linijos jau seniai reikalauja mažinti šį mokestį, motyvuodamos tuo, kad skrydžiai taptų pigesni.

Finansinės paslaugos

Draudikams greitu metu gali būti nebetaikomos Europos mokumo taisyklės, žinomos kaip direktyva „Mokumas II“, jeigu šią savaitę pradėta vyriausybės peržiūra būtų iki galo įgyvendinta. Tokioms bendrovėms kaip „Aviva Plc.“ ir „Legal &General Group Plc.“ būtų naudingi galimi pokyčiai, jie leistų joms labiau rizikuoti, teigia Stevenas Findlayus, Britų draudikų asociacijos Rizikos ribojimo reguliavimo skyriaus vadovas.

„Brexit“ taip pat galėtų paskatinti pradinių viešųjų akcijų platinimų rinką, atsisakius 8 mln. eurų (9,4 mln. JAV dolerių) ES lubų sumai, kurią bendrovės gali pritraukti iš atskirų investuotojų, neturėdamos pateikti emisijos prospekto, sakė Andrew Chapmanas, investicinio banko „Peel Hunt“ investicinės bankininkystės skyriaus vadovas. „Jungtinės Karalystės vyriausybė galėtų padidinti tą slenkstį, kad turėtume daug likvidesnę ir laisvesnio judėjimo rinką“, – sakė jis.

Už ES muitų sąjungos ribų Jungtinė Karalystė gali pasirašyti savo prekybos susitarimus. Iki šiol didžiausias jos pasirašytas susitarimas yra su Japonija. Nors Jungtinė Karalystė, dar būdama ES nare, naudojosi susitarimo su Japonija privalumais, šis naujasis susitarimas, anot jos, yra pastebimai pranašesnis finansų paslaugų ir duomenų srityse.

Finansinių technologijų įmonių, tokių kaip, pavyzdžiui, „TransferWise Ltd.“ ir „Revolut Ltd.“, nebevaržys duomenų lokalizacijos taisyklės, o tai reiškia, kad šios įmonės galės plėsti operacijas Japonijoje ir iš jų nebus reikalaujama steigti serverius šalyje. Prekybos susitarimas padės „Transfer Wise“ suteikti japonų klientams pigesnes, spartesnes ir patogesnes paslaugas“, – sakė Venkateshas Saha, bendrovės Azijos-Ramiojo vandenyno regiono plėtros skyriaus vadovas.

Žvejyba

Jungtinė Karalystė kontroliuos savo žvejybos vandenis po „Brexit“, ir britų žvejai galės plėsti savo sužvejojimo apimtis. Nors žvejyba sudaro vos 0,12 proc. Jungtinės Karalystės ekonomikos ir šiame sektoriuje dirba 24 000 žmonių, ši pramonė turi simbolinę reikšmę, Europos bendrosios rinkos narystei pagreitinus jos griūtį.

Žvejys
Foto: Shutterstock

Islandija tarnauja puikiu pavyzdžiu Jungtinei Karalystei, kaip ši galėtų maksimaliai išnaudoti savo žvejybos privalumus. Žuvies ir kitos su ja susijusios pramonės sudaro 6 proc. šios Šiaurės Europos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), čia žuvies atliekos naudojamos farmacijos ir kosmetikos produktų gamyboje, o žuvies oda – žaizdoms gydyti.

Maisto produktai ir avalynė

Prekybos susitarimas su ES galėtų sumažinti tarifus tokiems produktams kaip škotiškas viskis, automobiliai ir keramika, taip pat atvertų daugiau galimybių paslaugų, sudarančių 80 proc. britų ekonomikos., eksportui. Jis taip pat paskatintų didesnę prekių įvairovę ir jas atpigintų, vidaus rinkai atsivėrus JAV žemės ūkio produkcijai.

Jungtinė Karalystė galėtų nuspręsti atsisakyti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) tarifų produktams, kurie šiuo metu apmokestinami siekiant apsaugoti ES šalių interesus, pavyzdžiui, tokioms prekėms kaip citrusiniai vaisiai, vynas, avalynė ir drabužiai.

„Yra daugybė produktų, kurie šiuo metu apmokestinami importo mokesčiais, siekiant apsaugoti pramones kitose Europos dalyse, – sakė Simonas Wolfsonas, mažmenininkės „Next Plc.“ vykdomasis direktorius. – Nelabai racionalu mokėti tarifus už šias prekes.“

Vidaus pramonė

Papildomos išlaidos prekiaujant su ES paskatins Jungtinės Karalystės gamintojus ieškoti daugiau žaliavų vietos rinkoje, sakė Andrew Underwoodas, organizacijos KPMG konsultantas „Brexit“ tiekimo grandinės ir pirkimų klausimais. Tai būtų ypač taikytina laiku vadinamajai „atliekamai gamybai vietoje“, sakė jis.

„Būtent dėl galimų vilkinimų poveikio apie tai jau pradeda galvoti organizacijos, – sakė jis. – Jos negali leisti sau laukti.“

"Brexit"
Foto: Shutterstock

Kad padėtų vidaus gamybai plėstis, Jungtinė Karalystė galės pati nusistatyti savo valstybinės paramos taisykles, o tai reiškia, kad ji galės plėsti finansinę paramą, kurią ji suteikia specifinių pramonių vystymuisi. Vyriausybės intervencijos į ekonomiką didinimas taip pat galėtų padėti B. Johnsonui įgyvendinti savo užsibrėžtą tikslą – atgaivinti skurdesnes šalies dalis ir „išlyginti“ ekonomikas.

Biurokratizmas

Viena sritis, kuri greičiausiai suklestės, yra biurokratizmas. Nuo 2021 metų bendrovės turės laikytis naujų biurokratinių taisyklių, kad užtikrintų prekių judėjimą tarp JK ir ES. Manoma, kad kasmet bus pareikalauta 400 mln. papildomų muitinės deklaracijų už maždaug 13 mlrd. svarų sterlingų (17 mlrd. JAV dolerių), net jeigu abi pusės pasiektų prekybos susitarimą.

Tai gali būti naudinga ne tik muitinių tarpininkams ir logistikos specialistams, bet ir sandėliavimo patalpų tiekėjams, nes bendrovės, iš anksto numatydamos galimus trikdžius pasienyje, kaupia prekes, jeigu, žinoma, randa patalpų joms laikyti.

Laisvų patalpų dalis Didžiajame Londone jau dabar tesudaro 3 proc., ypač menkos galimybės jų susirasti pietrytinėje dalyje, Mančesteryje, Birmingame ir Bristolyje, nes čia didelė internetinės mažmeninės prekybos paklausa, teigiama spalio 8 dieną publikuotoje „Knight Frank“ ataskaitoje.

Regioniniai uostai taip pat greičiausiai nebus nuvilti. Vyriausybei perspėjus, kad, pagal blogiausio atvejo scenarijų, pasienyje gali susidaryti 7 000 vilkikų, norinčių kirsti Lamanšą, eilės, prekės gali būti nukreiptos per Plimutą, Halą ir Grimsbį.

Išlaisvintos investicijos
Kad ir kas nutiktų, bent jau galiam tikėtis aiškumo. Tai gali paskatinti kai kurias bendroves visiems laikams atsisakyti investicinių planų. Kitos galbūt nuspręs jas atgaivinti.

„Vien pats „Brexit“ įgyvendinimas jau bus teigiamas dalykas, nes bus atsikratyta tam tikro netikrumo, kuris kurį laiką kyburiuoja virš ekonomikos ir ypač investicijų, – kalbėjo J. Jessopas iš Ekonomikos reikalų instituto. – „Nepriklausomybė prekybos ir reguliavimo politikose yra geras dalykas.“