Nors farmacijos bendrovės daro pažangą, mėgindamos atrasti vaistą nuo ligos, kuri sukėlė giliausią recesiją nuo Didžiosios depresijos laikų, vis dar kyla nemažai klausimų, pavyzdžiui, kiek veiksminga bus pirmoji vakcinų banga, kaip jos bus paskirstomos daugiau nei septyniems milijardams žmonių ir kiek pasaulio gyventojų sutiks vakcinuotis.
Pasaulinio augimo ateitis priklauso nuo atsakymų į šiuos klausimus, nes naujoji pandemijos banga neatsiejama nuo to, kad susirūpinimas dėl sveikatos ir vyriausybių įvedami apribojimai ir toliau varžys kasdienį gyvenimą bei verslą. Net ir sėkmingos imunizacijos sistemos atveju nesulauksime ekonominės panacėjos akimirksniu, sako portfelio valdytojas Chrisas Chapmanas iš „Manulife Investment“, valdančios per 660 mlrd. JAV dolerių.
Ne vieną dešimtmetį pasaulio ekonomiką iš krizės ištraukdavo centrinių bankų valdytojai ir finansų ministrai, nes tikėta, kad jeigu į ekonomiką bus įlieta tinkamas pinigų kiekis, galiausiai pavyks pažadinti atsigavimą.
Dabar padėtis kitokia, nes investuotojai dairosi į mokslininkus ir duomenis apie vakcinos bei gydymo bandymus, ieškodami optimistinių ženklų, taip pat įdėmiai studijuoja Vašingtono, Pekino ar Europos sostinių paskatų planus. Kuo ilgiau užtruks veiksmingos vakcinos paieškos, tuo silpnesnė bus ekonominė plėtra.
Žinoma, esminių proveržių mokslo pasaulyje galime sulaukti ir artimiausiu metu. Net jei maža dalis gyventojų, tarkim, sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai ir labiausiai pažeidžiami asmenys, būtų paskiepyti, tai gali tapti svarbiu impulsu grįžti prie kasdieninio gyvenimo. Namų ūkių bei verslovių per 2020 metus sukauptos santaupos galėtų būtu išlaisvintos 2021 metais.
Bendrovė „Pfizer Inc.“ spalį pranešė apie planus siekti ekstrinio leidimo JAV naudoti vakciną, sukurtą drauge su vokiečių partnere „BioNTech SE“. „Moderna“, dar viena lyderė vakcinos kūrimo lenktynėse, taip pat tikisi šiais metais sulaukti skubaus leidimo naudoti vakciną, tuo atveju, jeigu lapkritį bus gauti teigiami tarpiniai rezultatai.
Balansavimas ant ribos
Mokslininkų nesėkmės taip pat gali sulėtinti pažangą šioje srityje. „Johnson & Johnson“ spalį paskelbė, kad laikinai stabdo savo vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 tyrimą, po to, kai susirgo vienas tyrimo dalyvis, o prieš kelias savaites dėl tos pačios priežasties klinikinius bandymus sustabdė farmacijos milžinė „AstraZenecca Plc.“ ir Oksfordo universitetas. Praėjusį penktadienį abi bendrovės paskelbė apie planus atnaujinti klinikinius vakcinos tyrimus JAV.
Veiksmingi gydymo būdai, kurie taip pat padėtų ekonominiam atsigavimui, vertinami nevienareikšmiškai. Spalį pasirodę nuviliantys itin giriamo „Gilead Sciences Inc.“ sukurto remdesiviro tyrimų rezultatai parodė, kad antivirusinis gydymas neišgelbsti COVID-19 ligonių, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas išliaupsino jo privalumus. Vis dėlto JAV priežiūros institucijos šią savaitę leido šį vaistą naudoti, ir „Gilead“ užginčijo naujausias išvadas, paminėdama kitus teigiamus rezultatus.
Nors esama optimistinių ženklų, susijusių su kai kuriais testuojamais gydymais antikūnais, steroidinis vaistas deksametazonas yra vienas iš vos kelių kitų gydymo priemonių, rodančių veiksmingą poveikį, ir yra taikomas asmenims, kuriems pasireiškia itin sunkūs simptomai.
Net jeigu veiksminga vakcina bus išrasta, dėl paskirstymo logistikos darbo, kelionių bei laisvalaikio leidimo suvaržymai ir toliau išliks, nes visų pirma vakcina greičiausiai bus skiepijami tik labai nedidelė gyventojų dalis.
Visa tai žada sunkumų pasauliniam augimui, net jeigu šios savaitės JAV ir euro zonos trečiojo ketvirčio duomenys, kaip prognozuojama, parodys, kad ekonomika tvarkingai atsigauna ir nesugriuvo, kaip buvo tikėtasi.
Tačiau tuo metu, kai šiauriniame pusrutulyje artinasi žiema ir didėja lengvesnio viruso plitimo rizika, jau nebekalbama apie V formos atsigavimą. Remiantis „Bloomberg Economics“ duomenų vertinimais, jau dabar matyti, kad spalį veiklos rezultatai daugelyje pramoninių šalių – ypač Europos – buvo silpni.
Prognozės – „labai nepatikimos“
Netikrumą stiprina žinojimas, kad ekonominiai randai jau formuojasi: tarp jų – prarastos darbo vietos, rekordiniai įsiskolinimai, įmonių bankrotai, įgūdžių nykimas, nepanaudotos investicijų galimybės, deglobalizacija, pakrikusi psichinė sveikata ir didėjanti nelygybė.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vien Jungtinių Valstijų ekonomika patirs „didelio masto, stabiliai neigiamų padarinių“ ilguoju laikotarpiu, kurie nusvers trumpalaikį smūgį iš dalies dėl to, kad virusas neatsiejamas su didesniu nerimu tarp visuomenės narių.
Netgi tose pasaulio dalyse, kur virusas didžiąja dalimi suvaldytas, vartotojai išlieka atsargūs.
Kinijos mažmeniniai pardavimai tik dabar pradeda atsigauti, nors griežčiausi suvaržymai buvo atšaukti prieš kelis mėnesius.
Be to, iškyla dar vienas svarbus klausimas: pakartotinis užsikrėtimas. Mokslininkai nustatė, kad pakarotinai užsikrėsti COVID-19 yra įmanoma, pasaulyje jau yra užregistruota keletas patvirtintų tokių atvejų. Dėl to atsiranda dar viena kliūtis, kurią vakcina gali tik dalinai išspręsti.
Egzistuoja didelė tikimybė, kad norint apsisaugoti nuo koronaviruso, kaip ir nuo gripo, gali tekti reguliariai skiepytis, perspėjo Grahmas Medley‘is, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos (LSHTM) infekcinių ligų modeliavimo profesorius ir Jungtinės Karalystės vyriausybės COVID-19 patariamosios grupės narys.
