Jungtinė Karalystė iškėlė savo žvejybos plotų kontrolės susigrąžinimą kaip pagrindinį reikalavimą per ilgas ir įtemptas derybas dėl prekybos sutarties su Europos Sąjunga po „Brexit“. Vis dėlto paskutinis žvejybos tralerio žvejys britų Flitvudo uoste, kuris kitados didžiavosi 120-čia tokių laivų kaip jo, planuoja parduoti „MFV Albion“ ir pasitraukti iš pramonės.
Jo niūrus pasakojimas apie dešimtmečius smunkančią pramonę kontrastuoja premjero Boriso Johnsono pasirengimui rizikuoti ir rinktis atsiskyrimą be susitarimo. Britų vyriausybės tvirtinimu, tai suverenumo reikalas. Bet iš tikrųjų žvejyba jau seniai primiršta tokiose bendruomenėse kaip Flitvudas, kur eksporto į žemyną plėtra yra didesnis bei svarbesnis verslas.
Žvejyba sudaro vos 0,12 proc. Jungtinės Karalystės ekonomikos, joje įdarbinta apie 24 000 žmonių, kurių tik trečdalis leidžiasi į jūrą, daugiausia Škotijoje. Be to, didžiosios korporacijos turi žvejybos teises, o žvejams paprastai tenka mokėti už prieigą prie vandenų.
Flitvude, mieste su 25 000 gyventojų per porą mylių į šiaurę nuo atostogų kurorto Blakpulo, nelengva rasti žmogų, kuris būtų nepalaikęs „Brexit“ idėjos per 2016 metų referendumą dėl ES narystės. Jungtinės Karalystės įstojimas į prekybos bloką 1973 metais vis dar kelia vietinių gyventojų pasipiktinimą, nors dabar jie visą dėmesį sutelkia į tai, kaip ištverti vienus griežčiausių apribojimų kovoje su augančiu koronaviruso atvejų plitimu.
Šaliai prisijungus prie ES, žuvies turtingi vandenys atsivėrė laivams iš Prancūzijos bei Ispanijos, kaip tik tuo metu, kai per vadinamuosius „menkių karus“ Islandija blokavo prieigą prie šiaurinių jūrų su neįžengiama teritorija, besidriekiančia 320 km nuo kranto.
Skubios pastangos eksploatuoti kitados turtingus Britanijos vandenis pakurstė žvejybos išteklių pereikvojimą ir kvotų įvedimą tokioms žuvų rūšims kaip menkės, ir taip buvo smogtas dar vienas smūgis uostams. Apie tris penktadalius JK sužvejotų žuvų dabar pristato užsienio laivai.
Tačiau jūros gėrybių prekiautojų, susibūrusių dar prieš aušrą į kasdienį Flitvudo žuvies aukcioną, pasipiktinimą Briuseliu lydi ir pastangos realiai įvertinti situaciją ir apmąstyti, ko būtų įmanoma pasiekti. Taip pat nerimaujama, kad vis dar deramai funkcionuojantis perdirbimo ir paskirstymo verslas mieste, kuris paremtas tuo, kad žuvys iš Škotijos kas naktį vežamos vilkikais į pietus, nebūtų atskirtas nuo svarbiausių ir gyvybingiausių ES eksporto rinkų.
Bendrovės „Midland Fish Co.“, didžiausios Flitvude žuvies perdirbimo įmonės, vadovas Patrickas Haytonas vadovauja rytiniam miesto aukcionui, kur reguliariai parduodama 20 rūšių, įskaitant milžiniškus otus už daugiau nei 1 000 svarų sterlingų (1 300 JAV dolerių).
Pasak jo, pristatymai į Prancūziją sudaro 20 proc. pardavimų ir yra vertingesni nei tiekiant produkciją į britų žuvies užkandines. Bet kokie padariniai, galintys išprovokuoti atsakomąjį tiekimo blokavimą, pakenktų verslui.
39-erių metų P. Haytonas tikisi tolesnį savo gyvenimą paskirti šiai pramonei, nors verslas žada didelių iššūkių, jau nekalbant apie tai, kaip sunku rasti darbuotojų mieste, kur sulaužytos tradicijos iš kartos į kartą suktis žvejybos versle. „Midland“ įmonėje šiuo metu dirba penki žuvies perdirbėjai iš Bulgarijos, pažymėjo jis.
Kenas Haytonas, jo tėvas ir vienas iš „Midland“ savininkų, galimą išeitį iš susidariusios aklavietės įvertina be užuolankų: „ Prancūzai elgsis kaip įpratę, – degins padangas ir mėtys visur aplinkui žuvies atliekas, kol pasieks savo“, – sako 60-metis.
Derybos su Europos Sąjunga buvo atnaujintos praėjusią savaitę, tikintis pasiekti prekybos susitarimą iki lapkričio pabaigos. Išlieka dvi didžiausios kliūtys: iki šiol nesutariama, kaip užtikrinti, kad bendrovės turėtų vienodas konkurencijos sąlygas, ir kas turės prieigą prie britų vandenų.
Jungtinės Karalystės vyriausybės teigimu, žvejybos teisės automatiškai pereis britų kontrolėn, ir derybininkai tikisi pasiekti atskirą pagrindų susitarimą, panašų į tą, kokį yra pasiekusi Norvegija su ES.
„Pirmą kartą per daugiau nei keturiasdešimt metų mes galėsime laisvai nuspręsti, kas gali turėti prieigą prie mūsų vandenų ir kokiomis sąlygomis“, – savo pareiškime teigia Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas.
Kad ir kas nutiktų, restruktūrizuojant žvejybos kvotas kils problemų, sakė Kenas Haytonas. Jei Jungtinei Karalystei pavyktų atkovoti visišką savo vandenų kontrolę, norint perskirstyti tas kvotas, sistemą reikėtų suardyti.
Kaip savo pateiktoje medžiagoje britų parlamentui 2018 metais teigė aplinkosaugos kampanijos grupė „Greenpeace“, tyrimo metu nustatyta, jog daugiau nei trečdalį JK žvejybos kvotų kontroliuoja penkios šeimos, o pusė britų kvotų galiausiai tarnauja olandų, islandų bei ispanų interesams.
Pasak Andy‘io Richeso, vadovaujančio Flitvudo žuvies prekiautojų asociacijai, vyriausybė turėtų labiau pasistengti užtikrinti, kad žuvis, patenkanti į Jungtinės Karalystės uostus, būtų parduodama per vietos aukcionus, o nebūtų skubiai išgabenama į žemyną, be jokios naudos britų ekonomikai.
„Jeigu turėtume visos žuvies, keliaujančios per mūsų uostus, kontrolę, obuolio atsikąsti galėtų visi, – sakė 59-erių metų A. Richesas. – Mes nesusigrąžinsime laivų, bet pramonė būtų stipresnė.“
Buvęs Flitvudo tralerio žvejys Tommis Watsonas, pirmą kartą į jūrą išplaukęs 1957 metais būdamas penkiolikos metų, įsitikinęs, kad britų laivynas vėl galėtų būti suburtas, jeigu B. Johnsonas nepraras savitvardos per „Brexit“ derybas ir bus pasirengęs investuoti į pramonę.
Pasak „menkių karo“ veterano, T. Watsono, Britanija galėtų pasimokyti iš savo senos priešininkės. Islandija grasino pasitraukti iš NATO ir tuo pat metu ardė užsienio tralerių tinklus, – taip ryžtingai jie buvo nusiteikę išsaugoti savo žuvies atsargas.
Grįžtame į prieplauką: D. Readeris tikisi, kad perdažius „Albion“, jo 65-erių metų senumo laivas ne tik atlaikys žiemą, bet ir galės būti parduotas, jeigu per tris mėnesius jam pavyks atnaujinti laivo saugos sertifikatą. Vyras, pagal profesiją tralerio žvejys, paliko pramonę perėjęs dirbti prie statybinių pastolių, ir grįžo į ją prieš ketverius metus, – tai greičiausiai buvusi klaida, sako jis.
Paskutinis Flitvudo gamyklinis traleris, 40 metrų ilgio „Jacinta“ šiais metais sulūžo, prieš tai tarnavęs kaip muziejus, tuo tarpu šiandien vieninteliai laivai, prisišvartuojantys šalia „Albion“, yra vienas kitas moliuskų žvejybos laivas, tiekiantis savo laimikį į Kiniją.
Anot D. Readerio, britų žvejui naudingesnis „Brexit“ susitarimas, užtikrinantis žvejybos tralerio licenciją, galėtų jam padėti savo laivu pristatyti 60 000 svarų žuvies „Štai taip ir išeiname į užtarnautą poilsį“, sakė jis.
