Kaip antradienį publikuotame pranešime teigia ekonomistai Ziadas Daoudas ir Scottas Johnsonas, tai galėtų reikšti, kad 800 mln. žmonių gresia, jog jų darbo vieta gali būti nebereikalinga.
Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, Čekija, Slovakija ir Japonija yra labiausiai pažeidžiamos dėl automatizacijos atsirandančių sutrikdymų, rašo jie.
Taip yra dėl to, kad šios šalys turi nemažą dalį darbo jėgos, atliekančios paprastus, rutininius darbus, su kuriais gali lengvai susidoroti mašinos, arba jau iki šiol yra priklausomos nuo pigios darbo jėgos įvairioms užduotims atlikti. Tarp pavyzdžių galima paminėti kanceliarinį pagalbinį darbą Japonijoje ar gamybos įmonių operacijas centrinės Europos šalyse.
Kam labiausiai gresia automatizacijos rizikos?
Didesnės automatizacijos rizikos sukuria nelygias pajamų galimybes, rašė ekonomistai. Nors anksčiau manyta, kad robotai kelia grėsmę daugiausia žemos kvalifikacijos reikalaujančioms darbo vietoms, dabar jau kalbama apie tai, kad jie gali pakeisti pozicijas, kurias galima suskaidyti į paprastas mechanines pakopas. Tai dažnai atsiliepia pajamų pasiskirstymui, sulaukiant vadinamojo poliarizacijos efekto.
Bet nėra taip jau blogai. Kai kuriose šalyse, susiduriančiose su didžiausiomis rizikomis, populiacijos sparčiai sensta, o tai reiškia, kad technologijos galėtų padėti atsverti demografines perturbacijas jų ekonomikose, sakė Z. Daoudas ir S. Johnsonas.
