Šiaurės pusrutulyje sparčiai artinantis žiemai, COVID-19 pandemija skatina šeimas pirkti lauko šildytuvus. Restoranai ir barai juos taip pat noriai perka, kad pasiūlytų savo svečiams valgį ir gėrimą po atviru dangumi, o „Google“ paieškos pagal užklausą „terasos šildymas“ muša visus rekordus. Šio tipo šildytuvai naudoja elektrą arba suskystintas naftos dujas, tokias kaip propanas.
Ateinančiais mėnesiais gyventojų energijos poreikis turėtų smarkiai išaugti, nes milijonai žmonių Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje vis daugiau laiko praleis namuose – dirbdami, mokydamiesi ar ilsėdamiesi terasose. Kadangi daugelis biurų vis dar veikia, komercinė paklausa taip pat turėtų išlikti pastovi, o tai sukurs vadinamąjį „dvigubo šildymo efektą“, kuris paskatins deginti viską, kas dega – pradedant žibalu ir baigiant gamtinėmis dujomis.
Prekybininkai taip pat tikisi šaltesnės nei įprasta žiemos dėl „La Nina“ orų fenomeno formavimosi Ramiajame vandenyne. Kartu su koronaviruso poveikiu tai gali reikšti, kad kai kurių energetikos produktų paklausa gali būti stebėtinai stipri.
„Orų agentūros prognozuoja šaltą 2020-2021 metų žiemos pradžią, – teigia Amrita Sen, vyriausioji naftos analitikė Londono konsultacijų įmonėje „Energy Aspects Ltd.“. – SND, žibalo, krosninio kuro ir mažai sieros turinčio mazuto paklausa įvairiais laipsniais turėtų augti.“
Didesnės nei įprasta paklausos tikimybė jau pradėjo atsiliepti rinkoje:
Prognozuojama, kad „La Nina“ atneš žemesnę nei vidutinė temperatūrą į Šiaurės Aziją, kur gyvena didžiausi SGD importuotojai, Vakarų Kanadą, šiaurines JAV ir Pietų Europos dalis, teigia „Weather Company“ vyriausiasis meteorologas Toddas Crawfordas.
Bendra gamtinių dujų paklausa šią žiemą, lyginant su praėjusiais metais, išaugo trečdaliu, nes paskutinį kartą „La Nina“ fenomenas stipriau pasireiškė 2010–2011 m., šį mėnesį pranešė „Australia New Zealand Banking Group Ltd.“. Šaltesnė žiema taip pat greičiausiai padidins šiluminės anglies suvartojimą Kinijoje, o prekybininkai praneša, kad Japonijos pirkėjai jau kaupia žibalą.
Tačiau vis dar nėra aišku, ar dvigubo šildymo pakaks, kad būtų galima kompensuoti pandeminį paklausos nuosmukį, kurį sukėlė didieji pramonės vartotojai, paprastai suvartojantys daugiausiai elektros, gamtinių dujų ir kai kurių naftos produktų. Tai paskatino analitikus permąstyti, kokią jie prognozuoja žiemos paklausą.
Pasak prekybininkų, kai kurie didžiausi suskystintų gamtinių dujų pirkėjai, įskaitant „Korea Gas Corp.“ ir „China National Offshore Oil Corp.“, atsisakė įprastinių žiemos paklausos modelių ir juos perkuria iš pagrindų, įvertindami, kaip pandemija pakeis energijos vartojimo įpročius. Ir nors Europoje ir Azijoje gamtinių dujų kainos išaugo, jos tebėra žemiausiame sezoniniame lygyje per pastarąjį dešimtmetį, o tai liudija tam tikrą nuogąstavimą dėl vartojimo modelių šią žiemą.
„Trumpuoju laikotarpiu žiemos paklausos įvertinimas turės sietis su karantino priemonių gyliu ir trukme ir nustatyti, kokį poveikį tai turės tiek bendrajai paklausai, tiek atskirų dienų profiliams, – sako Jamesas Whistleris iš tarptautinio prekių ir laivų brokerio „Simpson Spence Young“. – Naujų suvaržymų ir antrųjų bangų rizika yra didelė, todėl kompanijos turėtų tikėtis paklausos svyravimų.“
Svarbiausias faktorius bus viruso sklaida ir tai, ar pagrindinės ekonomikos bus priverstos įvesti daugiau apribojimų. Europa jau dabar kovoja su šviežia infekcijų banga – kyla rizika, kad tas pats laukia ir JAV. Šiaurės Azijoje vaizdas kiek geresnis, nors ir čia daugiau nei paprastai žmonių dirba iš namų.
Energijos suvartojimas didžiausias bus ten, kur yra nenuosekli ir nenuspėjama takoskyra tarp darbo namie ir biure, teigia Liamas O’Brienas, Otavos Carleton universiteto architektūros konservavimo ir tvarumo inžinerijos programos docentas. Pasak jo, daug kas priklausys nuo to, ar komerciniai pastatai bus eksploatuojami atsižvelgiant į užimtumą ir ar bus didinamas vėdinimo tempas, siekiant sumažinti COVID-19 perdavimą.
Didelis namuose dirbančių žmonių skaičius gali suintensyvinti energijos poreikį tomis dienomis, kai spustelės šaltukas, tačiau kokiu mastu – dar nėra aišku. Aiškumo trūkumas lemia vis daugiau svyravimų energijos rinkose. JAV prognozuojamas „Henry Hub“ dujų etalono nepastovumas yra didžiausias per visą dešimtmetį, o tai rodo, kad rinka laukia dramatiškesnių kainų pokyčių.
Tinklo operatoriai paprastai remiasi stambiais pramonės objektais, kurie įtvirtina paklausos prognozes ir padeda palaikyti reaktyviosios galios pajėgumus, rašoma „IHS Markit“ pranešime. Tačiau dabar, kai dalis šių gamyklų dėl neaiškios ekonominės perspektyvos yra sustabdytos, operatoriai atsidūrė nepažįstamoje teritorijoje.
„Dvigubo šildymo efektas greičiausiai darys didesnę įtaką paklausos pikui, o ne bendrai energijos paklausai, – teigia Jamesas Taverneris, „IHS“ analitikas iš Londono. – Perdavimo sistemos operatoriams teks atidžiai stebėti situaciją.“
Kalifornijos tinklo operatorius šią vasarą pirmą kartą per beveik du dešimtmečius buvo priverstas reguliariai nutraukti elektros energijos tiekimą, daugiausia dėl to, kad nesugebėjo prognozuoti energijos poreikio pandemijos metu. JAV tinklo operatoriams teko kelis kartus perkalibruoti savo modelius, kadangi karantinas sutrikdė ekonominę veiklą, o vėliau sekęs dalinis atidarymas vėl pakeitė energijos naudojimo šablonus.
Yra ir dar vienas nežinomasis, kuris apsunkins prognozavimą nukritus termometro stulpeliui: kokia yra temperatūros riba, kai namuose dirbantys žmonės ir studentai pradeda šildytis namus – ir kokį metodą jie linkę rinktis?
„Nežinia, kokio efektyvumo bus jų naudojami šildymo prietaisai, – teigia Markas Byronas Todoroffas, energijos paklausos prognozuotojo „Tesla Asia Pacific“ verslo plėtros vadovas. – Jei nuo dujų priklausomi gyventojai dienos metu staiga pradės naudoti daug elektrinių patalpų šildytuvų, o biure taip pat bus įjungtas šildymas, galime sulaukti staigmenų.“
