„Daugmaž bet kuriuo laikotarpiu nuo pasaulinės finansų krizės pabaigos tai, kad daugiau moterų užimdavo vadovaujančias pareigas ar dalyvaudavo valdyboje, būdavo susiję su pranašesniais kompanijos rezultatais, lyginant su likusia sektoriaus dalimi“, – antradienio pranešime pažymėjo Sharon Bell vadovaujami strategai. Jie pridūrė, kad tai netaikoma visoms pramonės šakoms ir kad akademiniai šios tendencijos tyrimai dar nėra galutiniai.
„Goldman“ analitikai pristatė naują daugiausiai moterų visuose lygmenyse turinčių Europos kompanijų krepšelį, kurį pavadino „Moteronomika“ („GSSTWOMN Index“). Krepšelyje rasime tokias bendroves kaip „LVMH Moet Hennessy Louis Vuitton SE“, „Swedbank AB“, „Nestle SA“ ir „AstraZeneca Plc.“. Sąraše dominuoja Prancūzijos ir Šiaurės šalių įmonės, pažymėjo strategai, nes Prancūzijoje egzistuoja kvotų sistema moterims valdyboje, o Šiaurės šalių regione istoriškai susiklostė didesnė dirbančių moterų proporcija.
Europa lenkia JAV siekdama, kad moterys sudarytų lygesnę darbo jėgos dalį, ir nors vyrų ir moterų darbo užmokesčių skirtumas regione išlieka didelis, visose pagrindinėse Europos šalyse jis yra mažesnis nei JAV, Kanadoje ir Japonijoje, pastebėjo „Goldman“. Moterų darbo jėgos proporcija Europoje jau kurį laiką auga, o JAV ji nesikeičia nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos, pabrėžė strategai.
Tyrimas taps svariu argumentu rinkos debatuose dėl aplinkos, socialiniais ir valdymo (ESG) principais paremtų investicijų svarbos. Šiais metais Europa stebi išaugusį tokių investicijų apetitą: maždaug 50 proc. visų naujų biržoje prekiaujamų fondų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje buvo susiję su ESG ir akumuliavo apie 4,2 mlrd. dolerių turto, praneša „Citigroup Inc“. Palyginimui, naujiems ne ESG fondams buvo skirta 3,8 mlrd. dolerių.
ESG srautai
„Goldman“ teigė, kad į ESG orientuotų strategijų gautos įplaukos galėjo pakelti kompanijų, kuriose dirba daugiau moterų, kapitalo rodiklius.
„Aukštesni rodikliai gali būti susiję su ESG fondų, orientuotų į įvairovės metriką, srautų funkcija, tai nebūtinai reiškia, kad didesnė moterų proporcija atneša geresnius rezultatus ar mažesnes rizikas, – pažymėjo strategai. – Bet net jei taip ir būtų, mes visgi tikime, kad investuotojai vertina aukštesnius socialinius ir valdymo rodiklius, todėl kompanijos, kurios teisingai pasirenka šias metrikas, turėtų ir toliau pritraukti tiek didesnius srautus, tiek aukštesnes įplaukas.“
Tiesa, „Goldman“ strategai taip pat pridūrė, kad jiems nepavyko rasti koreliacijos tarp didesnio moterų dalyvavimo ir kapitalo grąžos. Nors kompanijų, kuriose yra daugiau moterų, pranašumai prieš kitas sektoriaus įmones skirtingais laikotarpiais atrodo „gana tvirti“, tokiose pramonės šakose kaip technologijos tai neveikia, teigė „Goldman“, nes sektorius savo įvairovės rodiklius didina lėtai.
Strategai taip pat pabrėžė, kad akademiniai tyrimai nėra galutiniai, o aktyvesnis moterų įdarbinimas nebūtinai reiškia geresnius rezultatus.
„Goldman“ Europos „Moteronomikos“ indeksas šiais metais smuko maždaug 7,8 proc., lyginant su etalono „Stoxx Europe 600“ 11 proc. kritimu. Žvelgiant į pastaruosius penkerius metus, skirtumas kur kas reikšmingesnis: „Womenomics“ pakilo 22 proc., o „Stoxx 600“ – maždaug 4,2 proc.
COVID-19 poveikis
Krepšelyje esančiose kompanijose dirba vidutiniškai 46 proc. moterų, o „Stoxx Europe 600“ indekso bendrovėse, palyginimui, 36 proc. Be to, šiose kompanijose yra 40 proc. moterų vadovių ir 42 proc. moterų valdyboje.
„Goldman“ nemano, kad dirbančios moterys dėl COVID-19 sukelto nuosmukio nukentės labiau nei vyrai. Nors moterų yra daugiau tokiose pramonės šakose kaip kelionės, žiniasklaida ir mažmeninė prekyba, kurių pelnas per šių metų krizę smarkiai susitraukė, daugiau moterų dirba ir viešajame sektoriuje, kur atlyginimai išsilaikė geriau.
Anot „Goldman“, dėl pandemijos atsiradę ilgalaikiai socialiniai pokyčiai taip pat gali būti naudingi moterims.
„Tikėtina, kad bus mažiau važinėjimo į darbą, daugiau darbo internetu ir darbo iš namų, o tai turėtų padidinti tiek vyrų, tiek moterų lankstumą, – pažymėjo strategai. – Mes manome, kad būtent moterų ir vyrų lankstumas pastaraisiais metais buvo lemiamas veiksnys didinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje.“
