Daugelis tokį scenarijų atmetė baigiantis vasarai, kai koronaviruso atvejų skaičius mažėjo visoje Europoje, sienos palaipsniui vėl vėrėsi. Naujo infekcijų šuolio tikėtasi, bet buvo manoma, kad pagelbės kryptingas metodas.
Pirminis pergalės skonis galiausiai užleido vietą nusivylimui ir paruošė dirvą dar gilesnei krizei; didmiesčiams įvedant komendanto valandas, o centrinėms vyriausybėms atvirai konfrontuojant su vietos pareigūnais dėl tolesnių veiksmų.
„Viltasi, kad antrąją bangą bus lengviau suvaldyti, nes jau žinome, kaip nustatyti ir pažaboti klasterius ir palaikyti ekonomikos funkcionavimą, – sakė Christianas Odendahlis, vyriausiasis Europos reformų centro ekonomistas. – Bet Europoje toks scenarijus nesuveikė.“
Ketvirtadienį Europa sulaukė naujos blogų naujienų bangos: viena po kitos šalys skelbė apie rekordinius infekcijų per parą rodiklius. Hospitalizacijų ir mirčių skaičius augo visame regione.
Šalių vadovai dabar turi mažiau įtakos svertų kovoje su krize nei pavasarį, kai kilo pandemija: verslas labiau išklibęs, visuomenė jaučiasi pavargusi nuo daugybės „lengvo karantino“ apribojimų, o politinė opozicija jau nebesėdi rankas sudėjusi ir kelia galvas. Ideologinės kovos verda ir tarp liberalių pažiūrų veikėjų, tarp tų, kurie nebenori riboti žmonių judėjimo, ir tų, kurie tvirtina, kad saugumas yra daug svarbiau nei kiti susirūpinimą keliantys veiksniai, įskaitant ir ekonomiką.
Šiuo laikotarpiu daug sunkiau pasiekti pusiausvyrą. Anot Jamie‘o Rusho, iš „Bloomberg Economics“, „nepakankamos priemonės kovoje su viruso plitimu galiausiai gali kainuoti brangiau nei trumpas karantinas nacionaliniu mastu“.
Pareigūnai baiminasi, kad Jungtinėje Karalystėje gali nepakakti ir dviejų savaičių karantino.
Ispanijos socialistų vyriausybė Madride kovoja su centro dešiniųjų valdžia, o britų premjeras Borisas Johnsonas atakuojamas iš visų pusių. Jo organizuotas atsakas į pandemiją kainavo jam paramą šiaurinėje Anglijoje, kur per praėjusių metų rinkimus jis netikėtai sulaukė didelio palaikymo. Dabar tai vienas iš labiausiai paveiktų regionų Jungtinėje Karalystėje.
Net Vokietijos kanclerei Angelai Merkel – Europos krizių karalienei – nepavyko priversti Vokietijos žemių lyderius įvesti griežtesnes priemones per aštuonias valandas trukusį derybų maratoną šią savaitę.
Visa tai kelia abejonių dėl bent kokio atsigavimo po giliausios nuo neatmenamų laikų recesijos regione. Vyriausybės bus priverstos didinti išlaidas, toliau varžyti viešuosius finansus. Centriniai bankai, kurie inicijavo beprecedentes skatinamųjų priemonių programas, yra pasirengę imtis dar ryžtingesnių priemonių.
Pradinė Europos strategija buvo „šoko terapija“, suspendavusi asmenines laisves siekiant kiek įmanoma greičiau grįžti į daugiau mažiau įprastą gyvenimą. Atrodė, kad toks mechanizmas veikia. Dosnių skatinamųjų priemonių paketų dėka, darbo vietų praradimai buvo kontroliuojami. Ir nors testavimų apimtys buvo sparčiai didinamos, valdžiai nepavyko užtikrinti, kad atšaukus karantinus, būtų laikomasi higienos apribojimų ir saviizoliacijos taisyklių. Per vasarą žmonės keliavo ir parsivežė virusą namo. Infekcijų plitimas paspartėjo, kai vėsesni orai suginė žmones į uždaras patalpas, taip paruošdami dirvą įtemptai žiemai.
Protrūkiai pakurstė naują apribojimų raundą. Nuo šio savaitgalio londoniečiams, skirtingų namų ūkių gyventojams, bus draudžiama būriuotis uždarose patalpose, o Paryžiaus ir kitų didžiųjų Prancūzijos miestų gyventojai keturias savaites privalės likti namuose nuo 21 valandos vakaro ir 6 valandos ryto.
Baimės veiksnys
Net jeigu apribojimai ir neturi milžiniško tiesioginio poveikio ekonominei veiklai, su jais siejamas baimės veiksnys gali kirsti vartojimui.
Kate Nichols, „UKHospitality“, įvairaus profilio laisvalaikio verslo įmonių organizacijos, generalinė direktorė, situaciją apibūdino: „įstrigę atvertoje neutralioje teritorijoje, bet su griežtais apribojimas, kurie smarkiai kirs įprastai gyvensenai“.
Užsikrėtimo koronaviruso atvejų augimas sukėlė nerimo ir mokslininkams, reikalaujantiems griežtesnės politikos.
Jungtinėje Karalystėje visuomenės sveikatos ekspertai ragina inicijuoti „kontaktų grandinės išjungiklį“ – žaibišką verslovių veiklos ir socialinių kontaktų nutraukimą kartu su laikinu mokyklų uždarymu. Bet ir šiuo atveju nerimaujama, kad, tikintis esminio poveikio, jau per vėlu taikyti tokias priemones.
Tuo tarpu įvairios pastangos sukontroliuoti virusą žlunga, kyla pavojus, kad gali būti perkrautos testavimo bei kontaktų sekimo sistemos.
Čekija, kur fiksuojamas stipriausias protrūkis Europoje, šiuo metu įrenginėja skubios medicininės pagalbos patalpas viešbučiuose ir spa centruose. Pastangas suvienyti žmones kovoje su koronavirusu apsunkina tai, kad tunelio gale nematyti šviesos. Vakcina vargu ar bus prieinama anksčiau nei įpusėjus 2021 metams, o neramumai visuomenėje kartkartėmis vis ryškiau įsižiebia.
Pietinės Italijos Arzano mieste karantinas, dėl kurio uždarytos visos parduotuvės, išskyrus pagrindinėmis prekėmis prekiaujančius punktus, pakurstė kelias dešimtis pirkėjų užblokuoti pagrindinį kelią, taip prisijungiant prie kitų regione vykstančių protestų. Neapolį juosiančiame regione mokyklos, kaip pranešama, uždaromos iki spalio pabaigos.
Bet kuriam ES lyderiui, stebinčiam, kaip nesilaikoma rekomendacijų ir taisyklių, kyla klausimas, kokių dar priemonių jiems liko, jei apskritai liko.
