Vykstant deryboms dėl trijų milijonų darbuotojų darbo užmokesčio, viešojo sektoriaus profsąjungų, tokių kaip slaugytojai, vadovai tikisi kur kas didesnės visuomenės paramos, kuri padėtų priversti patenkinti jų reikalavimus. Rezultatas gali būti apčiuopiamas darbo užmokesčių padidėjimas, kuris galiausiai pakurstys infliaciją ir atsispindės visoje ekonomikoje.
„Žmonės tiesiogine prasme sustoja ir ploja mūsų atstovams, o tiems, kurie dirba visuomenės gerovės srityje, rengiamos palaikymo šventės“, – interviu pasakojo savivaldybės darbuotojų profsąjungos lyderis Tobiasas Baudinas.
Visas šis palaikymo demonstravimas rodo, kad pradėdamos derybas dėl užmokesčio, profesinės sąjungos stovi unikaliai stiprioje pozicijoje, pažymėjo jis. Švedų pavyzdys greičiausiai atsikartos ir kitur pasaulyje: šių laikų herojais tampa su kasdieniais koronaviruso pandemijos vargais susiduriantys visuomenės tarnybų darbuotojai.
„Daugumai šalių bus sunku nepaisyti raginimų pandemijos metu skirti didesnę kompensaciją sveikatos priežiūros darbuotojams“, – teigia Johanna Jeansson iš „Bloomberg Economics“.
Gali skambėti keistai – juk Švedija garsėja savo socialinės gerovės tinklu, tačiau kai kurie sveikatos priežiūros darbuotojai Švedijoje šiuo metu vos suduria galą su galu. T. Baudinas, kuriam patikėta iki spalio 31 d. pasirašyti susitarimą, savo nariams siekia 3,5 proc. atlyginimo padidėjimo, o tai būtų didžiausias augimas per pusę dešimtmečio.
Sara Nordin, slaugytojo padėjėja intensyviosios terapijos skyriuje, kur COVID-19 siaubus ji patyrė betarpiškai, sako, kad negali pragyventi iš gaunamo atlyginimo – 33 600 dolerių per metus.
„Mano mėnesinis atlyginimas nė iš tolo nėra toks, koks turėtų būti, – interviu skundėsi 36 metų mama. – Neturiu jėgų išlikti pozityvi. Tai atima tiek daug energijos.“
Infliacijos lūkesčiai
Profsąjungos turi keletą galingų rėmėjų. „Riksbank“ valdytojo pavaduotojas Peras Janssonas teigia, kad dabartinis lėtas darbo užmokesčio augimo tempas „visiškai“ nėra naudingas Švedijos ekonomikai.
P. Janssonas sako, kad jei esamas atlyginimų režimas išsilaikys ilgesnį laiką, jis trukdys „Riksbank“ pastangoms pasiekti užsibrėžtą kainų tikslą. Infliacija rugpjūčio mėnesį buvo 0,7 proc. – gerokai žemesnė už „Riksbank“ nustatytą 2 proc. tikslą. Vienas didžiausių Švedijos bankų „SEB“ skaičiuoja, kad per rugsėjį infliacija sulėtėjo iki 0,5 proc.
Verta paminėti, kad derybos dėl 2,8 milijono privataus sektoriaus darbuotojų praėjusį mėnesį žlugo, grasindamos pakurstyti vyriausybės krizę, nes ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas susiduria su spaudimu pakeisti darbo rinkos įstatymus. Vakar vakare partijos lyderiai sutiko suteikti darbdavių ir darbuotojų grupėms daugiau laiko, kad būtų galima pasiekti susitarimą, tačiau Švediją ir toliau slegia istorinė įtampa, kylanti iš vietinės darbo rinkos.
Švedijos inžinerijos pramonių asociacijos ekonomistas Matsas Kinnwallas sako, kad reikalaujamas darbo užmokesčio augimas yra „absoliučiai nerealistiškas“.
Jis pripažįsta, kad pandemija pakeitė mąstymą, tačiau perspėja, kad profsąjungų siekiamas atlyginimų padidėjimas sukeltų „didžiulę įtampą“ vidaus ekonomikai.
Visgi J. Jeansson iš „Bloomberg Economics“ nemato švedams rimto pagrindo bijoti atlyginimų didinimo. „Jei sveikatos priežiūros darbuotojai gaus atlyginimą, gerokai lenkiantį vidutinio našumo ribą, žinoma, tai gali pakurstyti infliaciją, – sako ji. – Tačiau šiais laikais bet koks infliacijos pavojus centrinio banko būtų vertinamas palankiai.“
S. Nordin sprendimo dėl atlyginimo augimo jau nesulauks. Po devynerių metų Stokholmo Nya Karolinska ligoninėje moteris nusprendė mesti darbą ir pradėti dirbti suaugusiųjų švietimo srityje. Toks karjeros žingsnis reiškia, kad jos mėnesinis atlyginimas padidės beveik trečdaliu.
