Dabar, COVID-19 pasėjus chaosą, bręstantis blogųjų paskolų cunamis kelia grėsmę dešimtmetį dėtoms pastangoms sustiprinti trapią finansų pramonę. Netikėti padariniai gali pakenkti ir atkakliems vyriausybių bei centrinių bankų bandymams užkirsti kelią ekonominiam nuosmukiui.

Nors analitikai tvirtina, kad Europos bankininkystės sistema sugebės atlaikyti prognozuojamą 300 mlrd. dolerių negrąžintų skolų šoką per artimiausius metus, netikėtos nesėkmės ir kliūtys visus erzina ir kelia sumaištį. Pavyzdžiui, dar vienas didelio masto karantinų raundas gali suformuoti dar vieną daugiau nei 1 trln. dolerių neveiksnių paskolų kalną, teigia Europos centrinis bankas (ECB), ir atnaujinti pavojingą bankų gelbėjimo problemą.

„Bus bankų, kurie nukraujuos, kurie neturės pakankamai kapitalo, kurie arba priartės prie kapitalo limito, arba jo net nepasieks, – teigia Thorstenas Beckas, Londono verslo universiteto profesorius. – Vien tik privataus sektoriaus sprendimo gali nepakakti norint išsikapstyti iš krizės pasitelkiant stiprų bankininkystės sektorių.“

Vis dar neaišku, kokia žala yra padaryta bankų balansams, bet pavojaus varpai skambina tokiems kreditoriams kaip „BNP Paribas SA“ ir „HSBC Holdings Plc.“.

„Šiuo metu svarbiausias dalykas yra pasiruošti ir nustatyti problemas, – rugsėjo 30 dieną kalbėjo ekonomistas Andrea Enria, vadovaujantis ECB bankų priežiūros padaliniui. – Dabar esame etape, kai reikia ruoštis padariniams.“

Dar prieš COVID-19 investuotojai išsakė susirūpinimą dėl kalno skolų, susikaupusių per pastarąjį dešimtmetį, kai ECB sumažino skolinimosi kainą iki veik nulinio lygio ir įsitvirtino kaip obligacijų rinkų pirkėja.

Europos bankų akcijos, kurių bendras nuosmukis šiais metais siekė 39 proc., metų pradžioje buvo prekiaujamos vos už tris ketvirtadalius jų aktyvų buhalterinės vertės, rodo „Stoxx 600“ bankų indeksas. Dabar jų vertė daugiau nei perpus mažesnė.

„BNP Paribas“ perspėja apie savo priklausomumą nuo aviacijos bei turizmo. „Commerzbank AG“, kuris pardavė obligacijas norėdamas paremti savo kapitalo rezervą, prognozuoja tolesnius skolinių įsipareigojimų nevykdymus. Tuo metu, kai nutraukiamos skubios pagalbos programos, „paaiškės, kiek atsparus ir kiek tvarus yra ekonomikos atsigavimas“, sako „Commerzbank“ vyriausioji finansininkė Bettina Orlopp.

„Bankams itin aktualiu klausimu išlieka „ikikovidinis“ pradelstų paskolų lygis, – sako Andrew Jenkė, investicinio banko „Alantra Partners“ vadovaujantis partneris. Anot jo, išsprendus šią problemą, gali prireikti dešimtmečio, kad būtų likviduotos pandeminės eros kreditų problemos.

Laikinas atokvėpis

Bankai jau sulaukė kelių paramos raundų, įskaitant ir ECB leidimą panaudoti kapitalo rezervus bei didesnę veikimo laisvę atsiskaitant už vyriausybės remiamas paskolas. Tuo pat metu priežiūros institucijos, kad išsaugotų kapitalą, veiksmingai uždraudė išmokas akcininkams iki metų pabaigos.

Šiuo metu pareigūnai bando gelbėti situaciją, ECB vadovei Christinai Lagarde kol kas išsaugant paramos priemones. Ekspertų teigimu, tai tik laiko klausimas, kada išlįs tikroji padėtis.

„Vyriausybės ir bankai palaiko bendrovių gyvybingumą, kartais dirbtinėmis priemonėmis, per moratoriumus ir atleidimus nuo įsipareigojimų“, – sako Reinhardas Dammannas, prancūzų teisininkas, patariantis Europos Komisijai (EK) nemokumo klausimais. Ir štai čia įsikiša investuotojai, šiame kontekste dažnai laikomi grobuonimis.

Vien Europoje įmonės siekia pritraukti iš viso 11 mlrd. JAV dolerių investicijoms į bėdų kamuojamas bendroves. Pasaulio mastu apie 70 fondų tikisi pritraukti iš viso 72 mlrd. dolerių, daugiau nei dvigubai nei jie planavo 2019 metais, rodo „Prequin“ duomenys. Apie 20 proc. šios sumos numatyta Europai.

Itin žemos skolinimosi kainos, kurias lemia ECB palūkanų normos, greičiausiai dar ilgus metus išliksiančios žemiau nulinio lygio, palaikys jų potencialą. Bet susitarimai vis tiek priklausys nuo „pamalonintojų“, tokių kaip vyriausybės ar bankų garantijos. Šiuo metu pandemija yra didžiąja dalimi įšaldžiusi neveiksnių paskolų pardavimo verslą.

Nors pandemija privertė euro zonos pareigūnus sulaužyti bendro skolinimosi tabu, bankininkystės sektoriaus bėdos gali priversti juos dar kartą persvarstyti politiniu požiūriu sudėtingus žingsnius. Balandį pradėta kalbėti apie Europos „blogąjį banką“, kuris perimtų probleminius aktyvus, nors ši žinia iškart sulaukė skeptiškos reakcijos.

Ryškiausia raudonoji linija būtų tiesioginis bankų rekapitalizavimas. Prieš dešimtmetį įliejusios šimtus milijardų eurų į savo bėdų nualintus kreditorius, vyriausybės pažadėjo, kad investuotojai padengs būsimų gelbėjimų sąskaitą. Bet tuo metu jų parengtos taisyklės paliko atviras duris valstybinėms lėšų injekcijoms – būtent tokį variantą neseniai pasirinko Italija ir net Vokietija.

Europos Komisija įsipareigojo pristatyti naują strategiją, kuri padėtų išspręsti neveiksnių paskolų problemą, paremti antrines rinkas ir reformuoti nemokumo sistemą. Elkė Koenig, Europos institucijos, sprendžiančios bankrutuojančių bankų problemas, vadovė, teigia, kad ES turi tinkamų įrankių suvaldyti bankų žlugimą ir išvengti finansinio nestabilumo.

„Valdžios institucijos turi pasirengti blogiesiems scenarijams, – sakė Paulas Tuckeris, buvęs Anglijos centrinio banko valdytojo pavaduotojas, padėjęs sukurti naują pasaulinę sistemą bankams po finansinės krizės. Nors pirmoji alternatyva, sprendžiant sunkumus patiriančių bankų problemas, turėtų būtų dabartinis taisyklių sąvadas, būtinos ir atsarginės priemonės, sakė jis.

„Jos turi skirti laiko parengti specialų aktyvų valdymo instrumentą tam atvejui, jeigu jiems vis dėlto jo prireiktų. Jos turėtų gerai pamąstyti ir apie tai, kaip parengti gelbėjimo programą tuo atveju, jei jiems tektų grįžti prie gelbėjimo programų“, – sakė P. Tuckeris.

Štai kodėl bankų sektoriuje vis labiau kaista kalbos apie susijungimus. Būtinybė skubiai mažinti išlaidas ir sustiprinti kapitalo rezervus atsveria istorinius susijungimų finansų pramonėje pavojus bei spąstus.

Italija, kuri šiaip taip įstengė atsigauti po pastarosios krizės, kad ir nežymiai, dabar yra viena iš skaudžiausiai nuo pandemijos nukentėjusių šalių. Vyriausybei bandant gilintis į „Banca Monte dei Paschi di Siena SpA“ buhalterines knygas, viena valstybinė turto valdymo įmonė sutiko įsigyti didžiąją dalį jo 11,6 mlrd. eurų pradelsto įsiskolinimo.

Antrojo ketvirčio pabaigoje 36 iš didžiausių Europos bankų iš viso turėjo 317 mlrd. eurų vertės neveiksnių paskolų, rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenys. Toks neveiksnių kreditų mastas labiau nei bet kada priartėjo prie 444 mlrd. eurų blogų paskolų rodiklio, koks buvo fiksuojamas euro krizės pradžioje 2009 metais ir kuris iki 2015 metų euro zonoje išsipūtė virš trilijono eurų.

„Naujausios reguliavimo reformos padėjo mūsų bankams įgauti geresnę formą krizėms įveikti, – sakė E. Koenigas, – bet jos nėra patikimas garantas.“