Rumunija, kurioje mirštamumas nuo koronaviruso yra pats didžiausias ES rytuose, pagaliau sprendžia problemą, kuri nuo seno kėlė galvos skausmą užsienio kompanijoms, įskaitant „Renault“ ir „Ford“, ir skatino piliečius prisijungti prie egzodo turtingesniuose žemyno vakaruose. Tai sritis, kurioje grynųjų pinigų stokojanti vyriausybė galėtų nuskinti pergalę prieš visuotinius gruodžio rinkimus, kol iš Briuselio plaukia vystymuisi skirtos lėšos.

„Transporto infrastruktūros plėtra yra Rumunijos ekonominio atsigavimo pagrindas, – praėjusį mėnesį sakė prezidentas Klausas Iohannisas. – Ateinančiais metais turėsime neeilinę galimybę išplėtoti šią infrastruktūrą, pasinaudodami iš ES gautomis lėšomis.“

Du svarbiausi projektai šiuo metu vyksta Bukarešte: geležinkelio jungtis tarp oro uosto ir miesto centro, pradėsianti veikti gruodžio mėnesį, ir pirmoji per 30 metų nutiesta nauja metro linija.

Abu projektai buvo vilkinami daugelį metų, o naujas postūmis padėjo ministrui pirmininkui Ludovicui Orbanui per pastaruosius rinkimus laimėti sostinės kontrolę. Jis taip pat padidino ES vystymosi lėšų įsisavinimą ir per pirmuosius dešimt 2020 m. mėnesių pritraukė 2,7 mlrd. eurų – dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Infrastruktūra Rumunijoje
Foto: Bloomberg

Rumunijos infrastruktūra po jos įstojimo į ES kartu su Bulgarija 2007 m. bloke užima paskutinę vietą, o korupcija, kurios rodikliai taip pat apverktini, tebėra didžiulė kliūtis. 20 milijonų žmonių šalyje trūksta padorių greitkelių, kurių per 2019 m. buvo pridėta vos 42 kilometrai.

Infrastruktūra Rumunijoje
Foto: Bloomberg

Šiemet Rumunija planuoja šį tempą padvigubinti. Tai džiugi žinia automobilių gamintojams, kurie jau seniai niurzga, kad greitkelio, kuris sujungtų Rumunijos gamyklas su kaimynine Vengrija, trūkumas atneša didžiulius nuostolius.

„Investicijų į infrastruktūrą didinimas gali atnešti reikšmingos makroekonominės naudos, – teigiama neseniai paskelbtoje Tarptautinio valiutos fondo ataskaitoje. – Tai pasibaigus pandemijai suteiktų labai reikalingą stimulą veiklai. Vis dėlto, kadangi fiskalinė erdvė yra ribota, dabar kaip niekada būtina maksimaliai padidinti tokių investicijų naudą.“

Situacija turi savų spąstų. Oro uosto traukinys kursuoja nedažnai, o jo paklausą sumažino pandemija, metro keleiviai skundžiasi senstančiais vagonais. Tačiau infrastruktūros patobulinimai padeda ekonomikai, kuriai šiais metais prognozuojamas net 6 proc. susitraukimas.

Ramindamas automobilių gamintojus, L. Orbanas patvirtino seniai žadėtą 900 mln. eurų greitkelį. Šešerius metus truksiantis projektas galėtų paspartinti ir kitą Rumunijos tikslą – pagaliau įsivesti bendrą ES valiutą.

Centrinio banko valdytojas Muguras Isarescu ne kartą yra sakęs, kad šalis bus pasirengusi šiam perėjimui tada, „kai turėsime pirmąjį greitkelį, kertantį Karpatų kalnus“.