Tuo metu, kai dalis Volstrito įmonių vadovų perspėja apie pernelyg ilgo darbo iš namų pavojus, didžiausi Europos kreditoriai rimtai svarsto pasinaudoti per pandemiją išmoktomis pamokomis, kaip galima sumažinti išlaidas ir užtikrinti darbuotojams geresnę profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Jie keičia kultūrą, kuri nedaug yra patyrusi tokio masto trikdžių nuo tada, kai iškilo šiuolaikiniai biurų pastatai.
Iniciatyvos pradininkai Europoje yra olandai, kurių didžiausi bankai prognozuoja, kad personalas, pasibaigus pandemijai, pusę savo darbo laiko dirbs iš namų. Italijoje bankas „UniCredit SpA“ planuoja po krizės organizuoti 40 proc. darbo nuotoliniu būdu, tuo tarpu Šveicarijos „UBS Group AG“ apskaičiavimais darbuotojai iš namų galėtų dirbti maždaug trečdalį darbo laiko.
„Tai radikaliausias pokytis biurų gyvenime galbūt per šimtą metų nuo tada, kai miestai ėmė kurti finansinius rajonus su dangoraižiais, – sakė Droras Polegas, vienas iš pelno nesiekiančios organizacijos „Urban Land Institute“ technologijų ir inovacijų tarybos pirmininkų. – Bankai visada ieško būdų, kaip sumažinti išlaidas. Tokia iniciatyva atrodo vienas iš tinkamų būdų to pasiekti, ir bankai mielai ją palaikys.“
Netikėtos galimybės atsiveria visų pirma Europos kreditoriams, nukraujavusiems dėl nuolatinės pelningumo stokos, lyginant su analogiškomis JAV institucijomis. Nors Volstrito milžinų, tokių kaip „JPMorgan Chase & Co.“ ir „BlackRock“, vadovai perspėjo apie korporacinės kultūros praradimą, kai kas iš jų Europos žemyne jau pradėjo atsisakyti dalies savo nekilnojamojo turto.
„Tokios pramonės kaip bankininkystė ir finansai, kurios nuo pat pasaulinės finansų krizės didžiausią dėmesį fokusuoja į darbo produktyvumą, greičiausiai bus suinteresuotos ištyrinėti aktyvesnio nuotolinio darbo poveikį, tikėdamosi įkopti į aukštesnį našumo lygį“, naujienų agentūrai „Bloomberg“ neseniai sakė Julie Whelan, nekilnojamojo turto bendrovės CBRE savininkų tyrimų skyriaus vadovė.
Antro didžiausio olandų kreditoriaus „Rabobank“ darbuotojai veikiausiai nuspręs vidutiniškai 40-50 proc. darbo laiko dirbti iš namų, nors tokie paskaičiavimai „gali labai skirtis ir labai priklausys“ nuo darbuotojo užimamų pareigų, sakė atstovė spaudai Margo van Wijgerden. „Rabobank“ planuoja atlikti eksperimentus su bandomosiomis grupėmis ir nustatyti, kuris modelis kuriam darbuotojo tipui geriausiai tinka, sakė ji.
Kultūra, produktyvumas
„ING Grope NV“ prognozuoja panašią ateitį. „Mes įsivaizduojame, kad ateityje darbuotojai vidutiniškai apie 50 proc. savo laiko skirs nuotoliniam darbui – tose veiklos srityse, kur tai yra įmanoma“, – sakė atstovas spaudai Marcas Smuldersas.
Nors būsimo darbo iš namų mastas ir skirsis, bendra tendencija grindžiama besikeičiančia tiek bankų vadovų, tiek eilinių darbuotojų pozicija šiuo klausimu. Beveik 80 proc. respondentų, dalyvavusių „Deutsche Bank“ balandį ir gegužę surengtoje darbuotojų apklausoje, pareiškė, kad norėtų dirbti iš namų bent kartą per savaitę. Perėjimas prie nuotolinio darbo neatsiejamas nuo investicijų į technologijas, kuriomis bankai stengiasi palengvinti skaitmeninį bendravimą tarp personalo, kaip ir su klientais.
Nė vienas bankas greičiausiai visiškai neatsisakys biurų, nes šie atlieka svarbų vaidmenį palaikant darbuotojų nuotaikas ir įmonių kultūrą, ypač naujiems darbuotojams. „JPMorgan“ vykdomasis direktorius Jamie‘is Dimonas perspėja, kad personalo produktyvumas ilgainiui sumažės, jeigu darbuotojai nuotoliniu būdu dirbs pernelyg ilgai. Jo kolega iš „Deutsche Bank“, Christianas Sewingas, interviu pirmadienį sakė, kad naujai samdomiems darbuotojams būtina dalytis biuro erdve su aukštesnes pareigas užimančiais darbuotojais, kad galėtų tobulėti.
Vis dėlto „Deustche Bank“ neseniai tapo pirmuoju stambaus kapitalo Europos banku, kuris inicijavo pastangas apriboti savo naudojamą nekilnojamąjį turtą ir sumažinti išlaidas.
Naujosios darbo iš namų realijos gali turėti įtakos ir biurų dizainui. Bankas „ABN Amro Bank NV“ stengiasi biurus paversti vietomis, kurios veikiau skatintų susirinkimus ir kūrybines sesijas nei individualias užduotis, sakė banko atstovas spaudai.
„Ateities biuras yra ne vieta, tai sistema, leidžianti žmogui turėti prieigą prie įvairiausių lokacijų, kurios leistų įvykdyti konkrečią užduotį: įrašyti garso bei vaizdo įrašą, susitikti su klientu, įvykdyti tikslinį uždavinį, mokytis, bendradarbiauti su kolegomis“, – neseniai per vieną renginį kalbėjo D. Polegas iš „Urban Land Institute“. – Dauguma šių užduočių bus atliekamos ne namie.“
