Renginyje, kurį surengė kanclerės Angelos Merkel valdančiosios partijos ekonominė taryba, buvo aptariami galimi „Brexit“ padariniai, – temos, kurios itin aktualios šalyje, eksportuojančioje daugiau prekių į Jungtinę Karalystę (JK), nei bet kuri kita eksportuotoja: tarifai, logistiniai iššūkiai, tiekimo trikdžiai.
Tačiau vykstant nelengvoms deryboms dėl būsimų prekybos santykių tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos, Europos bendrovių – nuo didesnių, tokių kaip automobilių gamintoja „BMW AG“ ir Danijos „Arla Foods“, iki eilės smulkesnių įmonių, – valdybų kabinetuose tvyrantis pasiryžimas kuo skubiau imtis neatidėliotinų veiksmų atspindėjo tikrąją padėtį.
Per ketverius politinių kivirčų metus buvo ne kartą atidedamas susitarimo vykdymas, atsižvelgus į tai, kokią suirutę gali sukelti „Brexit“ be susitarimo. Daugeliui įmonių vadovams dabar jau aišku, kad jie nebegali tikėtis, jog tai vėl pasikartos, po to, kai Jungtinė Karalystė paskelbė prieštaringą įstatymo projektą, kuris pažeidžia pasitraukimo susitarimą su Europos Sąjunga, pasirašytą sausį.
Nors vis dar yra vilčių, kad susitarimas bus pasiektas, bendrovės ruošiasi savo, daugelio manymu, pagrindiniam scenarijui, kaupdamos sandėlių atsargas ir grįždamos prie „nepaprastosios padėties planų“, kurių manė nebeprireiksią.
BMW, „Mini“ ir „Rolls-Royce“ automobilių gamintoja, parengė planus, kaip apsaugoti atsargas savo „Mini“ gamyklai Oksforde, kurioje per dieną pagaminama apie 120 modelių ir kuriai automobilių dalys tiekiamos iš 400 Europos bendrovių.
Lėktuvų gamintoja „Airbus“, kuri priklauso nuo netrukdomo prekių judėjimo tarp jos padalinių, esančių Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, atnaujino savo savaitinius vadovybės susitikimus „Brexit“ krizės klausimais, jau iki šiol išleidusi dešimtis milijonų eurų rezervinėms atsargoms, kad jų nepritrūktų.
Finansų pramonėje Prancūzijos „BNP Paribas SA“ perkelia dalį savo pardavimų pozicijų iš Jungtinės Karalystės į žemyninę dalį, nes tų padalinių personalas nebegalės pardavinėti paslaugų ES klientams. Britų bankai informuoja dalį klientų, įsikūrusių ES, kad jų sąskaitos bus uždarytos ir kreditinės kortelės anuliuotos.
„Arla Foods“, didžiausia šiaurinės Europos pieno produkcijos gamintoja, nerimauja dėl galimų 100 mln. eurų (116 mln. JAV dolerių) nuostolių, jeigu prekybos susitarimas nebus pasiektas. Danijos bendrovės vadovai per rugsėjo 15 d. vykusį susitikimą Kopenhagoje mėgino daryti spaudimą šalies užsienio reikalų ministrui, Jeppei Kofodui, kad šis įdėtų daugiau pastangų, jog susitarimas būtų pasiektas.
„Labai neramu, kad likus tiek nedaug laiko, derybos, regis, stringa, griaunamas pasitikėjimas, – sakė Peteris Giortzas Carlsenas, „Arla“ Europos skyriaus vykdomasis viceprezidentas. – Mes pasiruošę blogiausiam scenarijui.“
COVID-19 eroje Europos politikams „Brexit“ gali atrodyti antraeiliu dalyku, vis dėlto įmonių vadovai šiuo metu yra stumiami į priešakines linijas, kartu mėgindami įveikti pandemijos padarinius savo pramonėms.
JK ir ES derybininkai kitą savaitę susitinka Briuselyje savo paskutiniam derybų raundui. Kadangi vis dar nesutariama pagrindiniais klausimais, įskaitant žvejybos teises britų vandenyse ir valstybinės paramos taisykles, pareigūnai nesitiki esminio lūžio. Tuomet susitarimui pasiekti liks viso labo dvi savaitės iki galutinio spalio 15 d. termino, kurį yra nurodęs premjeras Borisas Johnsonas.
Nė viena iš šalių neturi tiek daug ką prarasti kaip Vokietija, didžiausia Europos eksportuoja. Jungtinė Karalystė pernai iš Vokietijos įsigijo prekių už daugiau nei 85 mlrd. JAV dolerių, – daugiau nei iš bet kurios kitos pasaulio valstybės. Apie 460 000 darbo vietų didžiausioje Europos ekonomikoje priklauso nuo eksporto į Jungtinę Karalystę, rodo Vokietijos IAB darbo rinkos tyrimų instituto duomenys.
Antradienio susitikime dalyvavę 40 dalyvių išklausė apie tarifus už visą eilę prekių, nuo „Mercedes-Benz“ automobilių iki „Bayer“ vaistų, ir apie bendro reglamento galiojimo nutraukimą, paveiksiantį didžiųjų cheminių medžiagų gamintojų, tokių kaip BSF SE, tiekimo grandines. Jie nerimavo, kaip nuo sausio 1 dienos reikės tvarkyti Jungtinės Karalystės vartotojų duomenis ir įstrigusius siuntinius. Tą pačią dieną Londono valdžia perspėjo apie galimas 7 000 krovininių vilkikų eiles Anglijoje pagal „pagrįstą blogiausio atvejo“ (BPA) scenarijų, jeigu iki metų pabaigos nepavyks pasiekti susitarimo. Susisiekimas geležinkelio linija, nutiesta tunelyje po Lamanšu, taip pat, tikėtina, „žymiai sutriks“, jeigu nebus išspręstas klausimas dėl jos jurisdikcijos, teigiama praėjusią savaitę paskelbtoje JK įstatymų leidėjų ataskaitoje.
Ypač didelį poveikį pajus automobilių pramonė. Vokietijos VDA prekybos grupė taip pat sušaukė skubų posėdį praėjusią savaitę; per dviejų valandų virtualią konferenciją jie aptarė daug įvairių aktualių temų, įskaitant tarifus, logistiką ir darbuotojų judėjimo laisvę.
Europos automobilių pramonė praras apie 110 mlrd. eurų prekybos apyvartos iki 2025 metų „Brexit“ be susitarimo atveju, daugiau nei prieš savaitę pranešė dvi dešimtys regiono automobilių pramonės grupių. O kur dar žala, patirta dėl koronaviruso pandemijos: šiais metais, kai dėl karantino buvo uždarytos gamyklos ir ekspozicijos salės, buvo prarasta apie 100 mlrd. eurų vertės gamybos apimčių, teigiama bendrame grupių pranešime.
Jeigu iki metų pabaigos susitarimas nebus pasiektas, bendrovėms teks prekiauti pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nepreferencinės kilmės taisykles, tai yra galiojant 10 proc. tarifams automobiliams ir iki 22 proc. – furgonams ir vilkikams, – tokie mokesčiai yra daug didesni už daugumos gamintojų maržą. Švedijos vilkikų gamintoja „Volvo Group“ pranešė ketinanti ir toliau ruoštis prekybai tokiomis sąlygomis.
BMW surinkdama „Mini“ modelius Oksforde, naudoja dalis, tiekiamas iš viso žemyno įmonių, pavyzdžiui, priekinį stiklą, pagamintą Vokietijoje, ir salonų lubų dangas iš Italijos. Aštuoni iš dešimties „Mini“ ir „Rolls Royce“ automobilių, pagamintų Jungtinėje Karalystėje, yra eksportuojami, daugiau nei pusė iš jų – į ES valstybes. Tai reikštų, kad BMW gali tekti mokėti tarifus už įvežamas dalis, kaip ir už išvežamus automobilius.
Nervinasi ir daugelis į eksportą orientuotų „Mittelstand“ įmonių (taip Vokietijoje vadinamas smulkusis ir vidutinis verslas), kurios sudaro Vokietijos ekonomikos stuburą. Pastarosiomis savaitėmis jos aktyviai konsultavosi su Britų prekybos rūmais Vokietijoje, pranešė grupei vadovaujanti Ilka Hartmann.
„Nesaugumo jausmas slegia visus, – sakė ji. – Lūkesčiai, jog bus pasiektas prasmingas susitarimas, ne tik skubi neatidėliotina priemonė, bliūkšta sulig kiekviena praeinančia diena.“
„Sortimo International GmbH“, kurioje dirba apie 1 800 darbuotojų, daugiausia Vokietijoje, gamina konsolinius krovinius stelažus, skirtus perkurti įprastus krovinius keleivinius automobilius į specialias įvairių tarnybų transporto priemones. „Sortimo“ generuoja apie penktadalį iš 250 mln. eurų metinių pardavimų Jungtinėje Karalystėje, kur yra įdarbinusi apie 70 žmonių, ir aptarnauja tokius klientus kaip „British Gas“ ir „Scottish Water“.
Bendrovė įkūrė keturių –penkių specialistų darbo grupę, kuri susitinka kartą per savaitę. Nors grupė pavasarį ir vasaros pradžioje didžiausią dėmesį skirdavo kovai su koronaviruso pandemija, dabar ji vėl koncentruojasi ties „Brexit“.
„Sortimo“ šalia Mančesterio, šiaurinėje Anglijoje, užpildė atsargomis didžiulius – dydžio sulig futbolo aikšte, – sandėlius. Bendrovė net svarstė didinti gamybos pajėgumus Jungtinėje Karalystėje dėl gresiančių tarifų, bet dabar, pandemijai apribojus paklausą, atsisakė tokių planų. Šiuo metu „Sortimo“ planuoja mažinti išlaidas, kad taptų atsparesnė sukrėtimams, nes dviejų blogiausių scenarijų grėsmė, regis, niekur nedingo, sakė Reinholdas Braunas, įmonės vykdomasis direktorius.
„Karantinų sukeltas ekonominis smūgis tik pagilina „kietojo“ „Brexit“ sunkumus, – sakė Braunas. – Tiek dėl pandemijos padarinių, tiek dėl „Brexit“, faktiškai yra neįmanoma prognozuoti verslo ateitį.“
