Dėl to kalta tiek finansų pramonė, tiek valdžia. Nesiimant skubių, koordinuotų politinių veiksmų, nusikaltėliai – nuo narkotikų platintojų ir teroristų iki prekiautojų žmonėmis – išsaugos pranašumą.

Per metus trukusį naujienų portalo „BuzzFeed“ ir Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos asociacijos (ICIJ) (angl. International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ) tyrimą žurnalistai ištyrė per 2 100 Įtartinos veiklos ataskaitų (angl. suspicious activity reports, SAR), kurias kreditoriai pateikia JAV Iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo institucijai „FinCEN (angl. FinCEN), kai aptinka galimo pinigų plovimo ir kitos nederamos veiklos pėdsakų.

Nors žurnalistų peržiūrėtų SAR skaičius nė iš tolo neprilygsta ankstesnei prieigai prie konfidencialių dokumentų, jie vis dar sudaro tik mažą dalelę – 0,02 proc. – iš maždaug 12 milijonų SAR, kurios galėjo būti pateiktos aptariamu laikotarpiu, daugiausia – nuo 2011 iki 2017 metų. Be to, šis pavyzdys neatspindi bendros bankų veiklos. Kai kurios ataskaitos susijusios su JAV Kongreso tyrimu dėl kišimosi į JAV prezidento rinkimus. Beveik pusė SAR ataskaitų gauta iš „Deutsche Bank AG“.

Vis dėlto nusižengimų mastas ir pobūdis stulbina. Vien ši nedidelė ataskaitų dalis atkreipia dėmesį į 2 trln. JAV dolerių vertės lėšų srautus – 1,3 trln. dolerių iš „Deutsche Bank“, – galimai susijusius su nusikalstama veika. Anot organizacijos „Transparency International“, ataskaita, dar vadinama „FinCEN Files“, yra tik ledkalnio viršūnė.

Jungtinė Karalystė, kurioje veikia per 600 bendrovių, pažymėtų ataskaitose, regis, yra didžiausias įtartinų pinigų srautų centras, Jungtinės Valstijos pagal šį parametrą užima antrą poziciją. Britanija akivaizdžiai nepakankamai sugriežtino įstatymus prieš pinigų plovėjus. Milžiniškas tinklas nuolaidžiautojų, nuo teisininkų iki finansininkų bei bankininkų, prisideda prie nelegalių finansų mechanizmo visame Londone.

Bankai, savo ruožtu, veikia pernelyg lėtai, jei ne aplaidžiai, kai tenka pateikti SAR ataskaitas. Daugiau nei penktadalis pateiktų dokumentų siejami su subjektais, kurių adresai bankams nebuvo žinomi, įskaitant bendroves, su kuriomis kreditoriai jau vykdė bankines operacijas.

SAR ataskaitos, kurios turi būti pateiktos per 60 dienų nuo galimos nusikalstamos veikos aptikimo momento, kartais pateikiamos po kelerių metų. Kaip teigiama „BuzzFeed/ICIJ ataskaitoje, būtent toks atvejis būdingas bankui „JPMorgan Chase & Co.“, kuris tvarkė mokėjimus Paului Manafortui, buvusiam JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovui, po to, kai šis atsistatydino iš 2016 m. kampanijos vadovo pareigų dėl įtarimų pinigų plovimu. „HSBC Holdings Plc.“ toliau pervedinėjo pinigus į investicinį fondą, prieš kurį jau buvo pradėtas tyrimas dėl įtarimų Ponzio schema, teigiama ataskaitoje.

Bankas JP Morgan

Nerimą kelia ir tai, kad bankai dažnai tiesiog kliaujasi internetinėmis paieškomis, norėdami nustatyti asmenų, susijusių su pinigų pervedimais, tapatybę, ir pateikia įtartinos veiklos ataskaitas tik po naujų nusižengimų ar po to, kai jau būna pradėtas oficialus tyrimas. Remiantis visa grupe žurnalistų peržiūrėtų SAR ataskaitų, ataskaita vidutiniškai būdavo pateikiama po 166 dienų nuo įtartinos veiklos pradžios. Lieka tik įsivaizduoti, kiek toli galėjo nukeliauti šios lėšos per pusę metų.

Peržiūrėtos SAR ataskaitos siejamos su laikotarpiu, kai daugelis bankų jau buvo reguliuotojų taikiklyje ir sulaukė baudų už tai, kad nesilaikė pinigų plovimo reglamento. Bet milijardų dolerių vertės baudos neprivertė bankų iš esmės ką nors keisti savo veikloje. Sudrausminti nusižengiančius bankininkus ir kitus nuolaidžiautojus padėtų tik didesnis „teisinis vėzdas“. Taip pat ir pastangos persvarstyti, kaip pinigų plovimo problemą sprendžia politikos formuotojai.

Politinėms jėgoms ir nacionaliniams reguliuotojams ne tik sunkiai sekasi bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu; net kai kuriose kovos su nusikalstamumu agentūrose įvairūs vietos padaliniai ne visada dalijasi informacija.

Tomas Kirchmaieris, Londono ekonomikos mokyklos politikos formavimo ir nusikaltimų tyrimo mokslininkas, siūlo trijų žingsnių sprendimą. Pirmiausia, SAR ataskaitos turi būti standartizuojamos. Medžiagoje pateikiama pernelyg daug informacijos, kurios neįmanoma atidžiai išnagrinėti. FinCEN institucijoje dirba apie 270 darbuotojų, kurie gauna kiekvienais metais iki dviejų milijonų SAR ataskaitų.

„Mes vis dar įstrigę 19-ajame amžiuje“, – taip savo šalies popieriniais dokumentais paremtas pastangas apibūdina buvęs Šveicarijos aukšto rango pinigų plovimo policijos pareigūnas Danielis Thelesklafas.

Antra. T. Kirchmaieris ragina daug aktyviau dalytis duomenimis tarp reguliuotojų ir teisės aktų vykdytojų. Europoje daugiau nei 50 valdžios institucijų prižiūri pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo sritį. Europos Komisija (EK) kitais metais siūlys ES lygmens supervizorių. Jau seniai reikėjo tai padaryti.

Galiausiai, teigia T. Kirchmaieris, kiek įmanoma greičiau iš šio proceso reikia pašalinti žmones. Kovos su nusikalstamumu agentūros turėtų būtų pajėgios automatizuoti SAR peržiūrą ir atranką ir pateikti atitinkamą informaciją bankams, kartu su rizikos, siejamos su konkrečiu klientu, įvertinimu. O kreditoriai, savo ruožtu, turėtų būtų pajėgūs sustabdyti sandorius su nurodytais subjektais, be ypatingo žmogaus įsikišimo.

Turbūt neįmanoma taip staigiai radikaliai patobulinti kovą su pinigų plovimu, bet – kaip jai esu rašęs anksčiau, – sistema neveikia. Spartėjant mokėjimų greičiui ir atsirandant vis daugiau virtualių valiutų, nusikaltėliai atras naujų būdų pervesti pinigus. Bankai ir jų reguliuotojai turi suvienyti pastangas ir pasistengti daug daug labiau.