„Šiandien mes matome tokias galimybes, kokių dar niekada neturėjome, – vaizdo konferencijoje pirmadienį iš Vankuverio kalbėjo J. Pattisonas. – Dar niekada nebuvome geriau pasiruošę investuoti. Klausimas tik vienas: kaip toli esame pasirengę žengti?“
91-erių metų J. Pattisonas, kartais vadinamas Kanados Warrenu Buffettu, į pandemijos poveikį žvelgia iš ypač plačios perspektyvos. Jis vadovauja imperijai, veikiančiai maždaug 85 šalyse ir apimančiai įvairiausias pramonės šakas: prekybos centrus, medieną, žuvininkystę, vienkartines pakuotes, pramogų parkus, automobilių salonus ir dar daugiau. Praėjusiais metais jo valdoma „Jim Pattison Group Inc.“ uždirbo 10,9 mlrd. Kanados dolerių (8,3 mlrd. USD) pajamų ir suteikė darbą 48 000 žmonių.
J. Pattisonas pasakoja, kad su juo jau susisiekė nemažai privačių kompanijų, kai kurios – „reikšmingo“ dydžio. Visoms joms reikia pinigų dėl „Covid-19“ ir recesijos. Jis nespekuliuoja dėl to, koks bus kitas sandoris. Tačiau neabejoja, kad tam tikri pandemijos atnešti ekonominiai pokyčiai niekur nedings. Oro linijos sėdi dykos, miestų centruose įsikūrę viešbučiai vos išgyvena, o restoranų industrija jau niekada nebebus tokia, kokia buvo, sako J. Pattisonas.
Iš jo paties kompanijų labiausiai nukentėjo su turizmu susiję verslai, kaip antai „Ripley Entertainment Inc.“, kuris savo muziejuose ir akvariumuose kasmet paprastai sulaukia 15 milijonų lankytojų, ir vandens pramogų parkų tinklo „Great Wolf Lodge“ Kanados franšizė.
„Galiu pasakyti vieną dalyką – per visą pasaulio istoriją nebuvo nieko panašaus, – pažymėjo J. Pattisonas, augęs vakarų Kanadoje Didžiosios depresijos laikais. – Ilgainiui tai tikrai turės įtakos tam, ką perkame.“
Prieš pandemiją „būčiau investavęs 100 proc. mūsų pinigų į „Great Wolf Lodge“, bet šiandien to nedaryčiau“. Koronavirusas taip pat nėra vienkartinė rizika, pabrėžė jis. „Tai gali pasikartoti.“
Dėmesys klimatui
Penktas turtingiausias žmogus Kanadoje J. Pattisonas pastatė savo imperiją ant vienos nuostolingos Vankuverio automobilių prekybos firmelės, kurią įsigijo 1961 m. Remiantis „Bloomberg“ milijardierių indeksu, šiandien jo turtas vertas maždaug 6,7 mlrd. dolerių. Jo kabinete kabo įrėminta J. Pattisono ir W. Buffetto nuotrauka su „Berkshire Hathaway Inc.“ vadovo prierašu viršuje: „Žmogui, kuris sukūrė tokį pat įdomų verslą kaip „Berkshire“.“
J. Pattisonas sėdi konferencijų salėje savo būstinėje 18-ame aukšte – bokšte, iš kurio paprastai veriasi vaizdas į švarų Vankuverio uostą ir uolėtus, medžiais apaugusius kalnus. Neseniai šį vaizdą užtemdė liguistai pilkšva migla. Miško gaisrų, siautėjančių JAV Vakarų pakrantėje, dūmai dreifuoja į šiaurę, karts nuo karto paversdami Vankuverį miestu su labiausiai pasaulyje užterštu oru.
„Pirmiausia turime skirti dėmesio aplinkai, aplinkai, aplinkai, – sako J. Pattisonas. – Visas verslas, kuris, mano manymu, kenkia aplinkai, anksčiau ar vėliau bankrutuos.“
Tai įstabi J. Pattisono prioritetų permaina. Kai 2018 m. „Bloomberg“ dvi dienas rengė su juo interviu, jis nė sykio neužsiminė apie klimato pokyčius.
Tačiau ignoruoti ženklų tiesiog nebeįmanoma. Neregėtu tempu augančios pušų kinivarpų populiacijos žlugdo provincijos medienos pramonę, o tai daro didžiulę įtaką tokioms kompanijoms kaip Vankuveryje įsikūrusi „Canfor Corp.“, kurioje J. Pattisonui priklauso 51 proc. akcijų. 700 žvejybos laivų, kuriuos eksploatuoja kitas milijardieriaus verslas, sugauna vis mažiau žuvies, nes vandenynai darosi vis šiltesni.
„Tai absoliučiai svarbiausias dalykas mūsų sąraše, jei svarstome ką nors įsigyti – kaip tai paveiks aplinką“, – teigia J. Pattisonas.
Vis dėlto šis įsitikinimas svyruoja, kai kalba pasisuka prie „Westshore Terminals Investment Corp.“, didžiausio anglies pakrovimo įrenginio abiejų Amerikų vakarinėje pakrantėje.
„Jei žmonės nori pirkti anglį – mes anglies neparduodame, mes esame aptarnavimo skyrius, jei norite, gabenkite – tai ne mūsų sprendimas, – sako jis, pripažindamas, kad šios melžiamos karvės gyvenimo trukmė mažėja. – Mano nuomone, ateis diena, kai iš to terminalo nebebus gabenama terminė anglis.“
Tuo tarpu buvęs naudotų automobilių pardavėjas susipažįsta su naujosios energijos ekonomika. Praėjusį savaitgalį jis išbandė vandeniliniu kuru varomą „Toyotą“, su kuria pasivažinėjo Britų Kolumbijos pietvakarinėje dalyje.
„Visą gyvenimą vairavau automobilius su vidaus degimo varikliais, o čia gavau kažką, kas važiuoja sklandžiai ir greitai, lyg per sviestą, ir dar tyliai, – stebisi jis. – Eina sau, nesu vairavęs nieko malonesnio.“
Paveldėjimo planas
Koronavirusas netikėtai apvertė aukštyn kojomis daugumos žmonių kasdienybę, ir J. Pattisonas – ne išimtis. Jis vertina tiesioginį bendravimą tiek, kad kasmet apvažiuoja Kanadą, asmeniškai aplankydamas savo prekybos centrus ir autosalonus. Šiandien jis skaičiuoja, kad 70 proc. „Pattison Group“ būstinės stalų stovi tušti, ir svarsto, kaip suplanuoti tą kasmetinę kelionę, jei viruso bijančios bendruomenės neįsileidžia svetimų automobilių numerių.
„Vis tiek bandysiu, gal neapmėtys manęs pomidorais“, – sako jis.
Vis dėlto kai kurie dalykai nesikeičia. J. Pattisonas vis dar kiekvieną dieną ateina į savo būstinę – kaip ir Maureen Chant, jo vykdomoji padėjėja pastaruosius 57 metus. Jis vis dar perka autosalonus – per pastarąsias 120 dienų įsigijo dar keturis.
J. Pattisonas, kuriam spalio 1 d. sukanka 92-eji, sausai kalba apie savo grupės paveldėjimo planus, kuriuos jis kas ketvirtį peržvelgia ir atnaujina.
„Jei šį vakarą nebespėčiau vakarienės, viskas paruošta perdavimui“, – teigia jis. Jis jau išrinko direktorius, valdymo komandą, vaidmenį fondui, taip pat naują generalinį direktorių.
„Viršininkas turi būti vienas“, – sako jis. Kas juo taps? „Pamatysite.“
