Pasak savininkės Claudios Bosch, jos ketinimai paruošti viešbutį atsidarymui iš pradžių nebuvo sutikti palankiai.

„Kai kurie vietiniai fotografavo atskrendantį ir išskrendantį mūsų sraigtasparnį, platindami biuletenius, kaltinančius mus masiniu turizmu“, – pasakoja C. Bosch. Vietiniai gyventojai nerimavo, kad atidarius viešbutį į atokų Santa Katarinos Palopó miestelį, kuriame iki šiol nebuvo užregistruota nė vieno „Covid-19“ infekcijos atvejo, kartu su turistais atkeliaus ir koronavirusas.

Negi gali juos kaltinti? Tokiose populiariose atostogų vietose kaip Bahamos įsileidus užsienio svečius vos per dvi savaites kilo nauja infekcijų banga. „Casa Palopó“ vietinius gyventojus priima nuo rugpjūčio 1 d., kai Gvatemaloje vėl buvo leista keliauti šalies viduje, be to, buvo paskelbta, kad tarptautiniai lankytojai, įskaitant amerikiečius, galės sugrįžti rugsėjo 18 d., kai Gvatemalos miesto oro uostas vėl pradės veikti.

Kaip ir Bahamose, Gvatemalos aukštumose turizmas yra pagrindinis ekonominis variklis. O „Casa Palopó“, kaip vietinis prabangos etalonas, ženkliai prisideda prie fiskalinio vietovės gerbūvio. Viešbučio 24 žmonių personalą sudaro beveik vien tik Santa Katarinos Palopó ir kaimyninio San Antonijo Palopó vietiniai gyventojai, o jų konkurencingo darbo užmokesčio poveikis atsiliepia daugeliui žmonių. Maža to, turistų susidomėjimas viešbučio „Pintando Santa Catarina Palopó“ projektu – miesto fasadų išdažymas spalvingais majų folkloro motyvais – paskatino apie tuziną vietinių verslų.

Iš verslininkų šeimos kilusi Gvatemalos gyventoja C. Bosch atsidarymą mato kaip gelbėjimosi ratą tiek viešbučiui, tiek visai vietovei. „Gyventojai buvo ir tebėra skeptiški ir įsibaiminę“, – sako C. Bosch rugsėjo pradžioje. Bet ji atidžiai jų klausosi. „Mes pamažu išsklaidome tą susirūpinimą ir suprantame, kad tai bus labai ilgas procesas.“

Foto: Shutterstock

Bendruomenės kuponai

Pokalbiai su Santa Katarinos meru ir kakčikelių lyderiu paskatino C. Bosch sukurti programą „Svarbiausia – bendruomenė“, kuri 10 proc. nuo kiekvienos nakvynės viešbutyje, pradedant rugsėjo 18 d., pavers bendruomenės kuponais, kuriuos bus galima išleisti specialiai atrinktuose restoranuose ir amatininkų krautuvėlėse, įsikūrusiose miestelyje, už kilometro nuo viešbučio.

Tačiau iš pradžių programa bus orientuota į keletą viešbučio teritorijoje esančių „pop-up“ tipo krautuvėlių, kuriose svečiai galės išleisti savo kuponus, neišeidami iš poilsiavietės ribų. Tarp jų bus ir tradicinis audimo kolektyvas „Centro Cultural“, siūlantis įsigyti spalvingų tekstilės prekių: siuvinėtų kapšelių, skarų ir margų siuvinėtų tunikų, kokias tradiciškai vilki majų moterys.

Kai vietiniai gyventojai pamažu apsipras su turistais gatvėse, prie kavinių staliukų ir parduotuvėse, „Casa Palopó“ pristatys kitus partnerius, tokius kaip kavinė „Café TUK“, prekiaujanti Gvatemaloje užaugintos kavos pupelėmis. Nepanaudoti kuponai bus paaukoti projektui „Pintando Santa Catarina Palopó“.

C. Bosch ir jos komanda taip pat užsibrėžė pagerinti miestelio visuomenės sveikatos paslaugas, paaukoję medžiagų veido kaukėms siūti ir įrengdami antibakterinio gelio stoteles didesnio eismo vietose, tokiose kaip pagrindinė aikštė ir prieplauka. Planuojama įrengti ir rankų plovimo stoteles.

Laikinos virtuvės, studijų erdvės

„Casa Palopó“ – ne vienintelis viešbutis, kuris supranta, kad postpandeminis verslas privalo paisyti ne tik visuomenės sveikatos protokolų, bet ir savo kaimynų gerovės. Tačiau viešbučiams, įsikūrusiems tankiau gyvenamose vietovėse, tai gali reikšti daugelį dalykų, pavyzdžiui, išsaugoti unikalią aplinkinio rajono dvasią, padedant vietiniams verslams išgyventi.

Pavyzdžiui, Baltimorės viešbutis „Revival“, priklausantis „Joie de Vivre“ viešbučių tinklui, paskolino savo kulinarines erdves dėl pandemijos nukentėjusių gatvės maisto pardavėjų grupei. Viešbučio 70 kvadratinių metrų virtuve pandemijos metu naudojosi „Sporty Dog“, Baltimorės gyventojų pamėgtas už kūrybiškai ruošiamus gurmaniškus dešrainius.

Užkandinei buvo leista naudotis viešbučio virtuve ir vykdyti išsinešimo bei pristatymo paslaugas iš pirmojo aukšto kavinės. Savo virtuvę „Revival“ užleido nuo kovo iki gegužės. Paskui jis estafetę perdavė viešbučiui „Hyatt Regency Baltimore“, kuris laikinai skolina savo virtuvę „Urban Oyster“, Baltimorės pirmajam juodiesiems priklausančiam austrių barui, kuris dėl pandemijos užsidarė liepos mėnesį.

„Andaz West Hollywood“ generalinis direktorius Nate’as Hardesty ir pardavimų direktorius Matthew Ojinaga viešbučio lauko terasą užleido „Barcode“, savo mėgstamai vyrų kirpyklai. 50 kvadratinių metrų erdvėje telpa iki penkių kirpėjų kėdžių, kurios, pasak „Barcode“ savininko Jorge Laroso, rezervuotos kelioms savaitėms į priekį, taigi jam tenka samdyti daugiau kirpėjų.

M. Ojinga sako, kad viešbutis iš šitokio susitarimo „gauna šiokį tokį vardo žinomumą“, tačiau labiausiai jam rūpi tiesiog išsaugoti „Barcode“. „Kai randi gerą kirpėją, laikaisi jo įsikibęs iš paskutiniųjų.“

Kiti viešbučiai labiau rūpinasi bendruomenės sveikatingumo iniciatyvomis.

Karibuose įsikūręs „Curaçao Marriott Beach Resort“ savo nenaudojamą poilsio kambarį su vaizdu į vandenyną – „Reef Club“ – pavertė kontaktų sekimo skambučių centru, kuriame 30 naujai pasamdytų vietinių gyventojų atlieka daugiau kaip 2500 kasdienių sveikatos patikrinimų, apskambindami maždaug 3000 kas savaitę saloje apsistojančių svečių.

Vietinė sveikatos įstaiga nebūtų galėjusi savo jėgomis aprėpti tokių skaičių, aiškina viešbučio generalinis direktorius Markas Noorenas; atsižvelgiant į tai, kaip stipriai turizmo sektorius siekia skatinti turistų atvykimą, privatusis sektorius žengė į priekį ir prisiėmė atsakomybę. Pasak M. Nooreno, centre dirba „apmokami savanoriai“ iš įvairių pramonės šakų, įskaitant kai kuriuos jo paties darbuotojus. Viešbutis jiems suteikia ne tik erdvę, bet ir maitinimą.

„Mūsų ekonomika žlunga, – aiškina M. Noorenas. – Jei šis skambučių centras padės salai susigrąžinti ankstesnį lankytojų skaičių, tai bus naudinga mums visiems.“