„Riksbank“ valdytojas Stefanas Ingvesas neseniai pastebėjo, kad kai kurie jauni švedai „nė nenutuokia“, kaip atrodo tikri pinigai. Tokia ateitis S. Ingvesui kelia susirūpinimą – jis sako, kad įstatymų leidėjams gali tekti įsikišti, kol dar nevėlu.
Iki šiol grynųjų pinigų vengimas neatrodė rizikingas dalykas. Perėjimas prie skaitmeninių operacijų atnešė daug naudos, įskaitant skaidrumą, dėl kurio pasidarė žymiai sunkiau plauti pinigus ir vengti mokesčių. Tačiau Švedija, regis, peržengė lemiamą lūžio tašką. Jeigu visiškai nebeliks grynųjų, kas nutiks nustojus veikti skaitmeniniams tinklams? O kaip su kibernetinėmis atakomis? Tokie dalykai gali pridaryti kur kas daugiau žalos nei senamadiški banko apiplėšimai.
„Jei užgestų šviesa, šioje šalyje privalome turėti pakankamai fizinių pinigų, kad galėtume bet kada sugrįžti prie jų naudojimo, jei netikėtai iškiltų rimta problema“, – sakė S. Ingvesas.
Švedija dabar bando spręsti grynųjų pinigų vengimo problemą pandemijos metu, kai kontaktas su grynaisiais buvo suvokiamas kaip grėsmė sveikatai ir dėl to tapo dar mažiau populiarus nei bet kada. Šiomis dienomis pageidaujamas atsiskaitymo būdas – visiškai bekontaktis, kad būtų užtikrinta maksimali sveikatos apsauga.
Švedijos banko „Klarna AB“ vertinimu, 73 proc. jo klientų mokėjimų kortelėmis šiuo metu yra bekontakčiai, palyginus su 63 proc. prieš pandemiją. „Žmonės nenori čiupinėti monetų ir banknotų“ ar „spaudinėti mygtukų“, aiškina „Klarnos“ vartotojų įžvalgų skyriaus vadovė Viveka Soderback. Koronavirusas tik „paspartino šią tendenciją“.
Remiantis naujausiais turimais duomenimis, Švedijos pinigų apyvartoje cirkuliuoja mažiau grynųjų nei bet kur kitur pasaulyje – maždaug 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Šį skaičių galima palyginti su 8 proc. JAV ir daugiau nei 10 proc. euro zonoje. Tarp 18–34 metų amžiaus švedų apytikriai trys ketvirtadaliai apskritai nenaudoja grynųjų pinigų arba naudoja juos retai, rodo „Bankomat“ užsakyta liepos mėnesio apklausa.
S. Ingvesas sako, kad ši problema taip pat kelia „praktinių“ klausimų apie centrinio banko vaidmenį. Štai kodėl Švedijos „Riksbank“ atliko pažangesnį planavimą nei dauguma kitų bankų, norėdamas išsiaiškinti, kaip išlikti aktualiam ir užtikrinti, kad piliečiai staiga neapsižiūrėtų neturį jokios prieigos prie tikrų pinigų.
„Mums reikia apibrėžti atsiskaitymo priemonę, tinkamą skaitmeniniam amžiui“, – pabrėžė jis neseniai pasakytoje kalboje ir pridūrė, jog vyriausybė taip pat turės parengti teisės aktų projektus, kuriais bus reikalaujama, kad bankai ir verslai „išlaikytų tam tikrą minimalų pajėgumą“ tvarkyti grynuosius pinigus.
2017 m. „Riksbank“ pradėjo svarstyti skaitmeninės valiutos išleidimo galimybę. Šiais metais jis pradėjo pilotinį projektą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kokių technologijų prireiks vadinamosios e. kronos įvedimui.
Bekontakčiai atsiskaitymai Šiaurės regione smarkiai išaugo: nuo sausio iki rugpjūčio mėnesio Švedijoje mokėjimai prilietus kortele ekraną pakilo 30 proc., o Norvegijoje – visais 114 proc., rodo kortelių paslaugų teikėjo „Nets A/S“ surinkti duomenys.
Ta pati tendencija pastebima visame pasaulyje. Pasak kortelių kompanijos „Visa“, visame pasaulyje beveik 60 proc. šių kortelių operacijų už JAV ribų atliekama prilietus ekraną. Ir priešingai, bekontakčiai sandoriai, įskaitant mobiliųjų mokėjimų paslaugų, tokių kaip „Apple Pay“, naudojamus artimojo lauko ryšio lustus, JAV buvo ne itin populiarūs, teigiama Filadelfijos federalinio rezervų banko pranešime.
Tuo tarpu vienas paskutiniųjų grynųjų pinigų bastionų – vaikų kišenpinigiai – Švedijoje taip pat baigia išmirti. Vos 16 proc. Švedijos vaikų reguliariai gauna kišenpinigius banknotų ir monetų pavidalu, nustatyta „Sifo“ birželio mėnesio apklausoje.
Didžiausias Švedijos skolintojas „Svenska Handelsbanken AB“ pristatė skaitmeninę kiaulę-taupyklę, kuris padės vaikams tvarkyti savo kišenpinigius mobiliaisiais telefonais.
Tačiau jaunoji Skandinavijos karta gali ir nežinoti, kas yra tikra kiaulė-taupyklė: kadaise pasakininko Hanso Christiano Anderseno plačiai išpopuliarintas taupymo indelis dabar atsidūrė istoriniuose archyvuose – kartu su diskiniais telefonais ir magnetiniais diskeliais.
