Valiutos 10 proc. pakilimas nuo kovo pradžios, kai prasidėjo koronaviruso karantino apribojimai, apsunkina ECB prezidentės Christine’os Lagarde darbą, darydamas spaudimą infliacijai. Kartu su ženklais, rodančiais, jog ekonomikos atsigavimas lėtėja, jis ragina apsvarstyti didesnių piniginių paskatų įvedimą.
Atrodo mažai tikėtina, kad šitoks veiksmų planas bus patvirtintas, tačiau Ch. Lagarde ir jos kolegos gali nuspręsti pradėti kloti pamatus, jei galiausiai jiems vis dėlto tektų veikti. Štai keletas galimybių:
Nuraminimas
Nors ECB ne kartą sakė, jog valiutos kursas – ne jų sritis, politikos formuotojai žino, kad jų žodžiai gali turėti įtakos. Praėjusią savaitę eurui pakilus virš 1,20 dolerio, vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as pareiškė, kad tai visgi „turi reikšmės“ pinigų politikai.
Bendroji valiuta per šešias dienas nuo antradienio nukrito iki 1,18 dolerio ir žemiau, nors „Bloomberg“ pasirinkimo sandorių kainodaros modelis rodo didesnę tikimybę, kad per ateinančius tris mėnesius ji pakils aukščiau 1,22 dolerio, nei nukris žemiau 1,14 dolerio.
Bankų, įskaitant „Barclays Plc“, „Goldman Sachs Group Inc.“ ir „JPMorgan Chase & Co.“, ekonomistai mano, kad po ketvirtadienio susitikimo Ch. Lagarde gali antrinti Ph. Lane’ui. Jos pirmtakas Mario Draghi dažnai atlikdavo verbalines intervencijas.
„Manau, kad kol kas jie laikysis savo, – teigia Charlesas Diebelis, „Mediolanum International Funds“ pinigų valdytojas. – Tačiau euro lygis yra svarbus, turint omenyje Europos atsigavimo perspektyvas, todėl galiausiai jiems teks į tai atsižvelgti ir reaguoti.“
Tolesnis palūkanų normų karpymas
Galbūt Ch. Lagarde pametės užuominų, ką darytų ECB. Ji gali susieti valiutos įtaką infliacijai su galimybe paspartinti 1,35 trilijonų eurų vertės obligacijų pirkimo programos tempą, svarsto Gilles Moecas, „Axa SA“ vyriausiasis ekonomistas. Kitas variantas būtų atkreipti dėmesį į palūkanų normų sumažinimo potencialą.
„Didelė tikimybė, kad dar šią savaitę Ch. Lagarde pasiūlys palūkanų normų sumažinimo galimybę“, – teigia Frederikas Ducrozetas, „Pictet & Cie“ strategas.
Indėlių normų sumažinimas
Nė vienas ekonomistas nesitiki mažesnių palūkanų jau šią savaitę, tačiau pinigų rinkos prekybininkai šią savaitę svarsto indėlių normų sumažinimą 10 bazinių punktų iki 0,6 proc. kitų metų rugsėjo mėnesį. Vos prieš du mėnesius tokį žingsnį jie prognozavo anksčiausiai 2022 m.
Peteris Chatwellas, „Mizuho International Plc“ turto strategijos vadovas, šio žingsnio tikisi sulaukti iki kitų metų antrojo ketvirčio.
„Iki to laiko euras jau viršys 1,30 dolerio, – prognozuoja jis. – Tuo metu eksporto konkurencingumo praradimas ir dezinfliacinė dinamika tokį žingsnį pateisins.“
Ilgalaikių tikslinių paskolų normų sumažinimas
ECB neprisijungė prie palūkanų mažinimo bangos pandemijos metu. Jo indėlių norma šiemet buvo rekordiškai žema, minus 0,5 proc., tokia tapusi paskutinėmis M. Draghi kadencijos savaitėmis.
Ch. Lagarde Valdančioji taryba atrodo jautresnė rizikai, kad tokia politika – bankų mokamas mokestis už jų ECB laikomus indėlius – sumažins skolintojų pelno maržas iki tokio lygio, kad tai atsilieps kredito pasiūlai.
Pareigūnai turi ir dar vieną galimybę, paremtą jų paskutine inovacija: dvigubus tarifus.
Pagal kovo mėnesį paskelbtas naujas tikslinių ilgalaikių paskolų sąlygas ECB suteiks bankams grynųjų su minus 1 proc. palūkanomis – su sąlyga, kad šie skolins juos įmonėms ir namų ūkiams. Tai daugiau nei kompensuoja neigiamą indėlių palūkanų normą.
Ekonomistai Ericas Lonerganas iš „M&G Investments“ ir Megan Greene iš Harvardo Kennedy mokyklos praėjusią savaitę rašė, kad tokia politika reiškia, jog „piniginiams stimulams praktiškai nėra ribų“, nes palūkanas galima apkarpyti nepakenkiant bankų sistemai.
„Tokį pasiūlymą bus lengviau parduoti ne tokiems taikiems Valdančiosios tarybos nariams“, – pastebi Andersas Svendsenas, Kopenhagos „Nordea A/S“ vyriausiasis analitikas.
Valiutų karo vengimas
Kad ir ko imtųsi politikos formuotojai, jie stengsis apibūdinti savo veiksmus kaip atsaką į infliacijos perspektyvas, o ne į valiutos kursą.
Didžiosios ekonomikos nuo seno sutaria nesivelti į konkurencingą devalvaciją, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kaltino ECB euro laikymu dirbtinai žemame lygyje, siekiant padėti eksportuotojams.
„Jie negali jokių savo veiksmų nukreipti į valiutą, – teigia Christophas Riegeris, „Commerzbank AG“ fiksuoto kurso strategijos vadovas. – Tai iškart sukeltų priešišką JAV administracijos reakciją ir rizikuotų pakurstyti valiutų karą.“
