Žvalgantis po šiuo metu gana ištuštėjusias Niujorko bei Londono verslo rajonų gatves, turbūt galima pamanyti, kad tokios permainos papurtys visus kaip reikiant. Bet reiktų įvertinti bankų bei verslovių vadovų tikėjimą „įprastos veiklos“ gebėjimu atsigauti. Kalbantis su kai kurių didžiausių pasaulio bankų atstovais, susidaro įspūdis, jog nauji darbo metodai gali per daug nesiskirti nuo ankstesniųjų.
Perėjimas prie nuotolinio darbo kone per naktį dėl COVID-19 neabejotinai išsklaidė mitą, esą žmonės biure dirba uoliau. Pagrindinės veiklos funkcijos buvo gana gerai atliekamos darbuojantis prie rašomojo stalo pakaitalo virtuvėje ar laisvame kambaryje. Investiciniai bankai be didelių problemų įveikė pavasarinį vertybinių popierių prekybos antplūdį.
Tai rodo, kad dauguma darbų, net moderniausiose finansinėse struktūrose, kur svarbi kiekviena milisekundė, esant būtinybei, gali būti atlikti nuotoliniu būdu. Technologijos, nuo vaizdo konferencijų programėlių iki superspartaus internetinio ryšio, tapo kaip niekad paklausios.
Kai kurie bankai, dar prieš smogiant naujajam koronavirusui, jau buvo pasukę darbo iš namų kryptimi. Apie 2014 metus išlaidų mažinimas paskatino Italijos banką „UniCredit SpA“ pasiūlyti daliai darbuotojų kartą per savaitę dirbti iš namų. Po pirminių personalo dvejonių bei iškilusių techninių problemų ši naujovė ilgainiui tapo populiari, ir prie iniciatyvos prisijungė tūkstančiai.
Vėliau bankas ėmė siūlyti daugumai darbuotojų nuolat dirbti iš namų du kartus per savaitę. Daugeliui biurų darbuotojų patiktų panašus variantas. Neseniai „Morgan Stanley“ atlikta skirtingų Europos pramonės atstovų apklausa nustatė, kad 27 proc. darbuotojų mielai dirbtų nuotoliniu būdu tris ar keturias dienas per savaitę.
Tačiau ateities bankas nebus toks prisitaikantis, tikino mane vienos Volstrito įmonės atstovas. Nors maždaug 10 proc. darbuotojų greičiausiai pastoviai dirbs nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, personalas, nedirbantis tiesiogiai su klientais, dauguma banko darbuotojų – apie 80 proc. – greičiausiai galės dirbti tik šiek tiek lankstesniu režimu. Pavyzdžiui, kartą per savaitę ar savaitę per mėnesį dirbti nuotoliniu būdu.
Bankai vis tiek daugeliui pozicijų pirmenybę teiks darbui biure. Tarkim, vertybinių popierių prekyboje. Nors techniškai pasirodė įmanoma vykdyti vertybinių popierių pirkimus ir pardavimus iš namų per pandemijos sukeltą chaosą rinkoje šių metų pavasarį, reguliuotojai povirusinėje eroje sieks išlaikyti griežtesnę prekiautojų kontrolę.
Prekiautojai buvo vieni iš pirmųjų Volstrito darbuotojų, masiškai grįžusių į biurus, ten jie greičiausiai ir liks. Tokia pat tendencija galimai išliks ir rizikos valdymo, atitikties ir informacinių technologijų funkcijų sferose.
Iš aukštesnio rango vadovų, kaip ir iš naujokų, besimokančių iš šalia esančių kolegų, taip pat tikimasi darbo biure. Vadovas gali atsivesti naują darbuotoją į susitikimą su klientu, jei jie abu dirba įstaigoje, bet mažiau tikėtina, kad jie pakvies nedrąsų stebėtoją prisijungti prie vaizdo konferencinio ryšio. Susijungimų ir įsigijimų (M&A) meno sunkiai išmokysi ar pats išmoksi prie virtuvinio stalo.
Kai kurių stambaus kapitalo bankų entuziazmas dėl esminio perėjimo prie nuotolinio darbo jau vėsta. „Barclays Plc.“ vadovas, Jesas Staley‘is, balandį pareiškė, kad dideli biurai vieną dieną taps atgyvena, bet visai neseniai jis užsiminė norįs, kad personalas grįžtų į biurus, siekiant „užtikrinti mūsų kultūros evoliuciją ir kontrolę, ir tikiu, kad ilgainiui taip ir bus“.
Net ambicingesni pareiškimai dėl perėjimo prie darbo iš namų byloja apie daug subtilesnes permainas nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. „UBS Group AG“, didžiausio pasaulyje pinigų valdytojo, prognozėmis, nuotoliniu būdu vienu metu dirbs iki trečdalio grupės darbuotojų; dvi Volstrito įmonės ir viena stambaus kapitalo personalo atrankos bendrovė, su kurių atstovais kalbėjausi, tikisi panašių tendencijų.
Nors tokie rodikliai atrodo įspūdingai, daugumai bankų darbuotojų tai, ko gero, tik reikštų šiek tiek didesnį lankstumą. Nemažai biurų iki pandemijos dirbo tik 75–80 proc. pajėgumu, teigia vienas aukštesnio rango bankininkas, dirbęs trijose pasaulinio lygio įstaigose.
Ir tai toli gražu nereiškia, kad darbo biure hibridinis variantas suteiks džiaugsmingą laisvę bankininkams. Kontrolė neišvengiamai sustiprės. Štai jums vienas pavyzdys: vienas stambaus kapitalo Volstrito bankas tyrinėja darbuotojų žinučių judėjimą, kad galėtų nustatyti, kam prie ko reikėtų sėdėti, kai darbuotojai ateis į darbo vietą biure. Be to, bendrovės neabejotinai reikalaus iš savo darbuotojų dar didesnio lankstumo.
Tolesnis darbo biure/namuose ribos išnykimas, užuot pagerinęs darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, gali jai pakenkti. Banko darbuotojų – nuo M&A bankininkų iki atitikties ir IT specialistų, – persidirbimas jau dabar yra viena iš didžiausią susirūpinimą kelianti problema, su kuria susidūrė personalas, dirbęs iš namų pastaruosius penkis mėnesius.
Daugumai bankininkų perėjimas prie hibridinio darbo reikš evoliuciją, ne revoliuciją. Bet kokia naujai pasiekta laisvė bus ribota.
