Vartotojai dar ilgai nebus pasirengę sėsti į lėktuvą, prognozavo jis, ir kelionių planus diktuos veikiau atsargumo priemonės nei užgaida. Pralėkė keli mėnesiai, ir jo prognozės iš esmės nepasikeitė. Bet tai, kas anksčiau skambėjo kaip kataklizminė pranašystė, dabar įgauna platesnę prasmę: kelionės evoliucionuoja – ne nyksta.
„Kai kurie dalykai grįš, kai kurie nebe, – sakė B. Cheskis, akcentuodamas kitą kelionių prognozės pusę po COVID-19. – Vieną dieną jos bus dar intensyvesnės nei bet kada. Bet kai kelionės sugrįš, visu pajėgumu, jos atrodys visiškai kitaip.“ Tarp dalykų, kurių gali trūkti, jis mini perteklinį turizmą, verslo keliones ir, kiek mažiau, lojalumo programų.
B. Cheskis taip pat prognozuoja, kad padaugės naujų, įvairesnių kelionių krypčių, įskaitant – taip – gyvybingus miestus.
Komentarai nuskambėjo itin kritiniu B. Cheskiui ir jo bendrovei metu. Bendrovė „Airbnb“ užbaigė savo vasarą neįtikėtina „sugrįžusios sėkmės“ istorija, kardinaliu posūkiu nuo 90 proc. rezervacijų smukimo ir 400 mln. dolerių antrojo ketvirčio nuostolių iki išskirtinio 22 proc. metinio vartotojų išlaidų šuolio liepos mėnesį ir paraiškos dėl pradinio viešo akcijų platinimo pateikimo.
„Liepos 8 dieną turėjome svečių rezervacijų daugiau nei milijonui nakvynių, – sakė B. Cheskis interviu „Bloomberg Pursuits“. – Tai buvo pirmas kartas per keturis mėnesius – nuo kovo 3 dienos, – kai mes pasiekėme šį slenkstį.“ (Toks skaičius beveik prilygsta vidutiniam dienos pardavimų rodikliui per pirmąsias 90 praėjusių metų dienų, kai per „Airbnb“ buvo užsakyta 91 mln. nakvynių).
Tai nereiškia, kad „Airbnb“ atsikratė sunkumų. Bendrovės pateikti duomenys rodo, kad, nors keliautojai rezervuoja beveik dvigubai daugiau viešnagių atokiose vietovėse nei pernai, būstų nuoma miesto rinkose – pagrindinis „Airbnb“ pajamų šaltinis – vis dar springčioja. Per amerikiečių šventę Darbo dieną didelio tankumo paskirties vietos sudarė vos 20 proc. užsakymų per tinklalapį, daug mažiau nei praėjusiais metais (40 proc.).
Kita bendrovės skelbiama statistika rodo, kad ilgalaikės nuomos vis dar paklausios, nors vasaros atostogautojų mažėja, ir kad spontaniškos viešnagės, planuojamos likus vos kelioms dienoms iki išvykimo, daugėja, – nieko keista, atsižvelgus į kelionių apribojimų nenuspėjamumą visame pasaulyje.
Bet B. Cheskis turi nemažai ką pasakyti apie kelionių ateitį, kurios negalima užfiksuoti vien skaičiais. Tai, ką matome, sako jis, „yra didelio masto revoliucija“, kuri „visam laikui pakeis kelionių veidą. Kai kurie žmonės tikisi, kad pasaulis ir vėl kada nors bus toks, koks buvęs. Bet permainos rieda į priekį – ne atgal“.
Dviejų kelionių pramonių istorija
Amerikiečius, laukiančius, kad jų pasai vėl taps svarbūs, gali paguosti B. Cheskio samprotavimai, jog, jo akimis, nėra skirtingų prognozių europiečių ir amerikiečių atostogautojams. Nors tarpregioninėms kelionėms po Šengeno erdvę uždegta žalia šviesa, tarptautinės kelionės vis dar sudaro tik 15 proc. „Airbnb“ užsakymų.
Vis dėlto reiktų paminėti dviejų kelionių pramonių istoriją. Jas labiau nusako ne sienų apribojimai, o vietinio turizmo galimybė. Kaip pavyzdį, panagrinėkime Jungtines Valstijas, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę. „Tai labai didelės, bet kartu ir populiarios kelionių kryptys, – aiškina jis. – Ir nors prarado tarpvalstybinį transporto judėjimą, vietinių kelionių sektoriuje jos fiksuoja akivaizdų pakilimą.“
Anot B. Cheskio, priešinga situacija klostosi kai kuriose Pietryčių Azijos dalyse ir Karibuose. Šios kryptys, sako jis, „priklauso nuo ten skraidančių žmonių. Nėra labai didelės paklausos tarp žmonių, kurie gyvena Bahamų salose ir kurie norėtų viešėti Bahamų kurorte“.
Vokietija – kitas pavyzdys. Jų ekonomika iš tiesų labai stipri, bet vokiečiai paprastai keliauti išvyksta iš Vokietijos, tad ten padėtis nėra tokia gera kaip Prancūzijoje, kur daug daugiau kelionių krypčių, kurios yra įdomios vietiniams gyventojams. Bent jau tokias tendencijas aiškiai rodo statistiniai duomenys.
Pasak B. Cheskio, tokie pat kontrastai akivaizdūs Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur Havajai patyrė itin skaudų smūgį, o pasiekiamas Čarlstonas (Pietų Karolina) įgavo pranašumą.
Visa tai leidžia daryti prielaidą, jog trumpuoju laikotarpiu nuo turizmo priklausančios lėktuvais pasiekiamos vietovės turės diversifikuoti savo ekonomikas, kad atremtų užsitęsusią viešnagių „sausrą“, tuo tarpu nepelnytai neįvertintas vietoves šalia didžiųjų miestų ir toliau lydės sėkmė. Bet ilgiuoju laikotarpiu šansų laimėti turi visi, tvirtina B. Cheskis.
Pastangos paskirstyti keliautojus po didesnį kelionių krypčių lauką, užuot sutelkus juos saujelėje sėkmingų kurortų, sako jis, „yra tvaresnis sprendimas nei žmonės mano“, nepaisant mūsų bendrų COVID-19 eros tendencijų.
Miestų ateitis
„Būdavo įprasta, kad didžioji dauguma žmonių keliaudavo vos į keletą miestų – dideles, kultines, tarptautines sostines“, – sako B Cheskis, turėdamas galvoje tokius turistų persotintus centrus kaip Amsterdamas, Niujorkas ir Venecija Italijoje.
Visiems gerai žinomas perteklinio turizmo reiškinys, sako jis, galiausiai pasiekė lūžio tašką. Ne tik dėl to, kad šios perpildytos kelionių kryptys tapo neprieinamos užsienio keliautojams; jos nepasiūlo keliautojams to, ko šiuo metu jie labiausiai trokšta: gamtos, atvirų platybių ir erdvės kvėpuoti (nesibaiminant oro lašeliniu būdu užsikrėsti virusu nuo pašaliečio, esančios arčiau nei per du metrus).
„Džinas ištrūko iš butelio, – sako B. Cheskis. – Žmonės dabar atranda mažus miestelius, nedideles bendruomenes. Jie atranda nacionalinius parkus, įsimyli gamtą ir suvokia, jog gali aplankyti įvairiausias kitas vietoves. Tai negrįžtama tendencija.“
Jeigu anksčiau dvidešimt miestų sudarė didžiąją dalį „Airbnb“ verslo, dabar nė vienas jų nesudaro daugiau nei 2 proc. bendrovės užsakymų, – vartotojai veikiau beveik tolygiai pasiskirsto po tūkstančius nedidelių bei kaimo vietovių. Tai atveria perspektyvų „Airbnb“, kuri savo platformoje turi daugybę unikalių kaimo vietovėse nuomojamų būstų – ypač tose rinkose, kurios negali pasiūlyti didelių viešbučių.
Šiame fronte kai kurie viešbučių tinklai yra nusiteikę konkuruoti su „Airbnb“. Pavyzdžiui, „Getaway House“, kurių apgyvendinimo patalpos trylikos didmiesčių pakraščiuose primena atsiskyrėliškus namelius, arba „Loge Camps“, pirmenybę teikiantis veiklai po atviru dangumi tinklas, renovuojantis motelius neliestos gamtos karalijoje.
Tad ką visa tai reiškia miestams?
„Be abejonės, miestai nenunyks“, – tvirtina B. Cheskis. Bet trumpuoju laikotarpiu žadamas smarkus kainų šuolis. „Štai kas nutiks: artimiausiais metais žmonės migruos iš miestų, o tada kainos nuslūgs. Ir naujoji karta atras miestus kaip labiau tinkamus gyventi ir labiau įperkamus, ir tuomet jie greičiausiai atgims. „Kiek ilgai tai truks? B. Cheskio manymu, – trejus–penkerius metus, arba daugiau. „Kuo didesnis miestas, tuo, mano galva, daugiau laiko jam reikės atsigauti“, – samprotauja „Airbnb“ vadovas.
Žvilgsnis į „krištolo rutulį“
B. Cheskis prognozėmis, ilguoju laikotarpiu ypač didelių sunkumų gali patirti vienas sektorius: verslo kelionės. „Airbnb“ tai nemažai kainuos, nes platforma daugelį metų aptarnavo korporatyvinius keliautojus ir bendroves, – patogus, pinigus taupantis sprendimas.
„Net kai pasaulis sukontroliuos pandemiją, verslo kelionės nebegrįš į tą patį lygmenį, – teigia jis pridurdamas, kad žmonės tiesiog turės mažiau dingsčių sėsti į lėktuvą, paaiškėjus, kad nuotolinis darbas labai palengvina bendradarbiavimą. Pramonei visa tai sukelia nemažą problemą. Verslo kelionės paprastai sudaro didžiąją pelno dalį tiek oro linijoms, tiek viešbučiams. Kaip ir „Airbnb“, nors kiek mažesniu mastu. Jeigu bendrovės nemokės už keliones, vartotojai nekaups, kaip įpratę, taškų, sako B. Cheskis, – „tad keičiasi ir visas [lojalumo] žaidimas.“
O kaip bus su „Airbnb“ moto, pagal kurį platforma siekia „skatinti žmogiškuosius ryšius“? B. Cheskis tiki, kad šis tikslas bus svarbus ir popandeminiame pasaulyje, netgi tokiame, kuriame vyraus fizinis atsiribojimas. „Kai smogė krizė ir mes praradome 80 proc. savo verslo per aštuonias savaites, buvo labai labai svarbu turėti aiškią viziją: kurlink mes sutelksime savo energiją. Ir mūsų sprendimas buvo atsigręžti į savo šaknis, sugrįžti prie pagrindų, prie žmogiškojo ryšio.“
Šiuo metu tai toli gražu nereiškia reguliariai susitikinėti su savo šeimininku, pripažįsta B. Cheskis. „Mes kalbame apie tokius ryšius, kai žmonės naudojasi „Airbnb“ platforma norėdami atnaujinti ryšius su tais, kuriuos jie jau pažįsta ir myli“, aiškina jis, paminėdamas šeimos ar giminės keliones ar draugų susibūrimus aplink didelį virtuvinį stalą.
„Mes dabar išgyvename – ko gero, – vienišiausią laikmetį žmonijos istorijoje, – pareiškia B. Cheskis. Dabar ar artimiausioje ateityje nelabai ką čia galima bus pakeisti. Galiausiai, sako jis, vėl užgims ilgesys ir noras susipažinti su naujais žmonėmis, o kai tam atsiras saugi terpė, mes jau būsime pasiruošę.“
