Rūpesčių yra daug ir įvairių. Artėjanti žiema gali atnešti dar vieną viruso bangą, kol žmonės ir toliau laukia vakcinos. Vyriausybės parama atleistiems darbuotojams ir bankų moratoriumai paskolų grąžinimui kada nors baigsis. Įtampa tarp JAV ir Kinijos gali dar pablogėti artėjant lapkričio mėnesio prezidento rinkimams – ir pakenkti verslininkų optimizmui.
„Atsigavimo piką jau matėme, – „Bloomberg Television“ sakė Joachimas Felsas, „Pacific Investment Management Co.“ pasaulinis ekonomikos patarėjas. – Nuo šiol pagreitis po truputį blės.“
Tai reiškia, kad vyriausybėms teks imtis subalansavimo akto. Jos jau skyrė beveik 20 trilijonų dolerių fiskalinę ir piniginę paramą, siekdamos, kad ekonomika vėl taptų daugmaž normali, kiek tai įmanoma pandemijos metu, ir gali pasigirti nemenka sėkme.
JAV nedarbas rugpjūčio mėnesį smarkiai sumažėjo, o būsto rinka vėl pakilusi. Stabilų Kinijos atsigavimą optimistai nurodo kaip orientyrą likusiam pasauliui, o Vokietija skelbia visai padorius pramonės duomenis. Besivystančios rinkos sulaukė atokvėpio po dolerio nuosmukio.
Ilgas ir sunkus darbas
Tačiau išlaikyti pagreitį visuose šiuose frontuose bus nelengva. Tikriausiai tai reikalaus, kad politikos formuotojai dar padidintų stimuliavimo pastangas tuo metu, kai dalis kaip tik nori jas sumažinti. Nepaisant visos vakcinų pažangos, artimiausiu metu jų vis dar nebus galima įsigyti tokiu mastu, kad būtų galima griežtai sukontroliuoti virusą – o tai yra pagrindinė verslo atsigavimo sąlyga.
Be to, reikia įvertinti ir kliūtis. Pavyzdžiui, darbo rinkose vyriausybės parama padėjo paskatinti pradinį atsigavimą – bet tai buvo lengviausia dalis. Toliau laukia ilgas ir sunkus verslo pertvarkymo, išteklių perskirstymo ir darbuotojų perkvalifikavimo darbas. Tokio pobūdžio restruktūrizavimas gali užtrukti.
Jau šį mėnesį kai kurie žinomiausi pasaulio industriniai prekių ženklai pranešė, kad darbo vietų mažinimas jau pakeliui.
„A.P. Moller-Maersk A/S“ planuoja kapitalinį restruktūrizavimą, kuris veikiausiai paveiks tūkstančius didžiausios pasaulyje laivybos bendrovės darbuotojų. „Ford Motor Co.“ atsisako maždaug 5 proc. savo samdomų JAV darbuotojų, o „United Airlines Holdings Inc.“ kitą mėnesį išbrauks 16 000 darbo vietų, nes ketina ženkliai sumažinti operacijas.
Yra ir kitų nerimą keliančių ženklų.
Kinijoje, kurioje virusas buvo suvaldytas prieš kelis mėnesius, vartotojai vis dar nenoriai leidžia pinigus, o didžiausi šalies bankai paskelbė apie didžiausią pelno sumažėjimą per daugiau nei dešimtmetį, nes daugėja neveiksnių paskolų.
JAV įstatymų leidėjai tęsia kovą dėl daugiau fiskalinių paskatų, kurių gali prireikti norint, kad didžiausios pasaulio ekonomikos atsigavimas būtų tvarus.
1,4 milijono naujų darbo vietų rugpjūčio mėnesį buvo „didelis žingsnis teisinga linkme“, teigia Ryanas Sweetas, „Moody’s Analytics“ pinigų politikos tyrimų vadovas. Tačiau ekonomika turi ir toliau išlaikyti tempą, pažymi jis, o „be fiskalinių paskatų tą padaryti bus sunku“.
„Atrodo nekaip“
Europoje veiklos rodikliai mažėja, o gamyklos bando apkarpyti išlaidas, nes silpna paklausa ir kainų mažinimas kenkia pelno maržoms. Nors Prancūzija ir Vokietija nemokamų atostogų programas pratęsė, Jungtinė Karalystė savo versiją planuoja užbaigti spalį, o tai reiškia pavojų milijonams darbo vietų.
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe, praėjusį mėnesį paskelbęs apie savo atsistatydinimą dėl suprastėjusios sveikatos būklės, spaudos konferencijoje perspėjo, kad „artėja žiema“ ir tauta turės susiveržti diržus, kad pažabotų virusą.
Ateinančiais mėnesiais akcijų rinkos bus pažeidžiamos pesimistiškų ekonominių skaičių. Skubi fiskalinė parama palaipsniui bus ribojama.
„Kalbant apie vertinimus, turime pažvelgti ne tik į tai, kas vyksta šią savaitę, bet ir į ilgesnį laikotarpį, – teigia Catherine Mann, „Citigroup Inc.“ pasaulinė vyriausioji ekonomistė. – O tolimesnė perspektyva šiuo metu neatrodo gerai, jei kalbėsime apie vartojimo rėmimą, taigi kentės ir verslo investicijos bei JAV ekonomikos augimas.“
Viską nustelbia nesustabdomas viruso plitimas ir nauji židiniai visame pasaulyje.
Net kai vakcina bus sukurta, jos paskirstymas visame pasaulyje reikalingu mastu užtruks, pažymi Warwickas McKibbinas iš Brookingso instituto ir Australijos nacionalinio universiteto. Jo sukurti modeliai rodo, kad koronavirusas pasaulio ekonomikai iki 2025 m. gali atsieiti maždaug 35 trilijonus dolerių.
„Norint, kad pradėtų mažėti ekonominės išlaidos, pirmiau teks paskiepyti gana didelę populiacijos dalį“, – sako jis.
