Praėjus dešimtmečiui po to, kai aplinkiniuose vandenyse buvo rasta net 1,7 milijardo barelių naftos, ši Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija, garsėjanti avininkyste ir įtampa su Argentina, atrodo kaip niekada tolima. Dabar Folklando energijos gavybos projektas rizikuoja būti įtrauktas į sąrašą turto, kurį kompanijos vadina „apleistu“ – tolesnis jo išlaikymas gali atsieiti milžiniškas sumas.
Koronavirusui siaubiant ekonomiką ir žlugdant paklausą, pastaraisiais mėnesiais Europos naftos gamintojai padarė keletą nemalonių išvadų: milijardų dolerių vertės nafta ir dujos gali taip ir pasilikti žemėje – niekada neišpumpuotos.
Krizei taip pat spartinant pasaulinį perėjimą prie švaresnės energijos, per ateinančius dešimtmečius iškastinis kuras greičiausiai pigs labiau, nei tikėtasi, o su juo susijusios anglies dvideginio emisijos ir toliau brangs. Šios dvi paprastos prielaidos reiškia, kad gręžti kai kuriuos laukus ekonominiu požiūriu nebeturi prasmės. „BP Plc“ rugpjūčio 4 d. pranešė, kad nebevykdys tyrinėjimų naujose šalyse.
Pradėjus plisti „Covid-19“, naftos pramonė jau galynėjosi su perėjimu prie švaresnės energijos, per dideliu tiekimu ir paklausos piko požymiais. Pasak „Rystad Energy AS“, pandemija greičiausiai paskubins piką ir atgrasins nuo tyrinėjimų. Konsultacijų įmonė prognozuoja, kad apie 10 proc. visų pasaulio naftos išteklių – apie 125 milijardus barelių – taip ir liks nepanaudota.
„Dalį turto teks apleisti, – teigia „Accenture Plc“ vyresnysis generalinis direktorius Muqsitas Ashrafas, atsakingas už pasaulinę energetikos pramonę. – Įmonės turės su tuo susitaikyti.“
Naftos projektas „Sea Lion“ Folklande žadėjo tapti pasaulinės klasės išteklių šaltiniu – „Rockhopper Exploration Plc“ šį lauką aptiko dar 2010 m. Nepaisant šimtų milijonų investuotų dolerių vėliau ir po to, kai tarp Argentinos ir Didžiosios Britanijos įsiplieskė konfliktas dėl projekto teisėtumo, pirmoji jo fazė taip ir neatnešė rinkai jokios naftos.
„Premier Oil Plc“, „Rockhopper“ partneris, šių metų pradžioje sustabdė visus darbus „Sea Lion“ projekte ir liepos 15 d. nurašė 200 milijonų investicijų į nuostolius, nes tolesni etapai greičiausiai neįvyks.
Didesnės kompanijos pradėjo kalbėti apie tai, kad tas pats laukia ir kitų projektų. Birželio mėnesį „BP“ pranešė, kad įvertins savo atradimų portfelį – ir kai kuriuos paliks neišvystytus. Komandos vadovas Dominicas Emery jau pernai užsiminė apie tai, jog kai kurie ištekliai niekada „neišvys dienos šviesos“. Jis sakė, kad sudėtingi projektai greičiausiai bus atidėti ir užleis vietą greičiau vystomiems, tokiems kaip JAV skalūnai.
Raginimas apriboti išmetamuosius teršalus taip pat gali paskatinti kompanijas palikti daugiausiai anglies dvideginio į aplinką išmetančius išteklius žemėje, kaip praėjusį mėnesį pripažino Prancūzijos „Total SE“, praėjusį mėnesį nurašiusi 8 milijardų dolerių vertės turtą.
Į projektų, kuriems gresia didžiausia rizika, sąrašą įtraukti giluminiai rezervuarai prie Brazilijos ir Angolos krantų bei Meksikos įlankoje, pranešė Parulas Chopra, „Rystad“ tyrimų viceprezidentas. Jo teigimu, abejonių kelia ir Kanados bitumingojo smėlio projektai, tokie kaip „Sunrise“ Albertoje.
„Sunrise“ telkinyje, bendrame „BP“ ir „Husky Energy Inc.“ projekte, gausu bitumo – potencialiai net 3,7 milijardai barelių. Tačiau jį išgauti yra sudėtinga. Dauguma bitumingojo smėlio projektų primena kasybos operacijas. Bitumas iškasamas iš žemės ir perdirbamas į sunkiąją naftos žaliavą, kuri vėliau turi būti praskiedžiama lengvesniais angliavandeniliais, kad ją būtų galima rafinuoti ir perdirbti į kurą.
Projektas „Sunrise“ – sudėtingesnis ir brangesnis. Rezervai yra per giliai, kad būtų galima juos tiesiog iškasti, taigi tenka purkšti garus, kad bitumas iškiltų į gręžinį, iš kur galėtų būti išpumpuotas į paviršių.
„Sunrise“ turėjo būti išvystytas trimis etapais ir ilgainiui per ateinančius 40 metų tiekti daugiau nei 200 000 barelių bitumo per dieną. Pirmasis 60 000 barelių per dieną etapas prasidėjo 2015 m., kaip tik tada, kai žaliavos kainos ėmė kristi, prasidėjus pirmajam JAV skalūnų bumui. Nuo šių metų kovo mėnesio, dar labiau nukritus kainoms ir sumažinus vamzdynų pajėgumus, produkcija sumažėjo iki maždaug 10 000 barelių per dieną, kaip rodo „Husky“ duomenys.
Nei „Husky“, vadovaujantis šiam projektui, nei „BP“ neatskleidė kitų vystymo etapų tvarkaraščio. Jiems reikės sulaukti, kol naftos kainos gerokai pakils virš dabartinio lygio, todėl tikimasi, kad plėtra artimiausiu metu neįvyks, teigia Mike’as Coffinas, tyrimų grupės „Carbon Tracker Initiative“ analitikas. (Ši ekspertų grupė gavo paramą iš Michaelo Bloombergo, „Bloomberg LP“, motininės „Bloomberg News“ kompanijos, savininko įsteigto labdaros fondo.)
Neskaitant ekonominių perspektyvų, daug anglies dioksido į aplinką išmetantis bitumingasis smėlis kiša koją „BP“ užsibrėžtam siekiui iki 2050 m. tapti „nulinių emisijų“ kompanija. „Carbon Tracker“ duomenimis, jokie nauji bitumingojo smėlio projektai nebūtų suderinami su Paryžiaus klimato susitarimu.
„Husky“ pranešė, kad jo ilgalaikiuose planuose numatyta galimybė išvystyti „Sunrise“, tačiau bendrovė atsisakė nurodyti detales, tokias kaip tvarkaraštis ar būtina žemiausia naftos kaina. „BP“ atstovas pareiškė, kad jo kompanija šiuo metu peržiūri bitumingojo smėlio projektus.
Folklande vis dar tikimasi, kad perspektyvos pagerės. „Rockhopper“ pranešė, kad iššūkiai nėra neįveikiami, nepaisant to, kad salos smarkiai nutolusios ir priešiškos Argentinai, kuri devintajame dešimtmetyje kovojo dėl Folklando su Didžiąja Britanija ir vis dar reiškia teises į šią teritoriją.
„Rockhopper“ atkreipė dėmesį į kitų kompanijų įsitraukimą į projektą: „Premier“ prisijungė dar 2012 m., o „Navitas Petroleum LP“ šiuo metu derasi dėl dalyvavimo. Tai turėtų reikšti, kad „Sea Lion“ negresia tapti apleistu turtu.
Tačiau, pasak „Premier“ generalinio direktoriaus Tony’io Durranto, galutinis sprendimas dėl to, ar tęsti projektą, bus priimtas anksčiausiai kitais metais. Ankstesni galutinių sprendimų dėl investavimo terminai atėjo ir praėjo. Kompanija atsisakė komentuoti, ar „Sea Lion“ nekils pavojus tapti „apleistu turtu“.
Norint nepatirti nuostolių, „Sea Lion“ užtektų, kad naftos kainos svyruotų apie 40 dolerių už barelį, tačiau prireiktų mažiausiai 50 dolerių už barelį, kad kompanija galėtų užsitikrinti finansavimą, teigė „Rockhopper“ atstovas. „Brent“ naftos kaina šiuo metu siekia maždaug 45 dolerius, šiemet nusmukusi trečdaliu.
Galiausiai, atsirandant naftos pertekliui, gali kilti abejonių dėl ilgalaikės paklausos stiprumo ir spaudimo atsisakyti daugiausiai anglies dioksido į aplinką išmetančios produkcijos. Šie racionalūs paskaičiavimai gali vis labiau atsisukti prieš tokius projektus kaip „Sunrise“ ir „Sea Lion“.
„Žvelgiant iš naftos kainų ciklo perspektyvos, daugelis turto jau yra apleista, – teigia Christyanas Malekas, „JPMorgan Chase & Co“ EMEA naftos ir dujų tyrimų vadovas. – O pridėjus anglies dioksido emisijų kreivę, jo lieka dar mažiau.“
