Kroatija, pranešusi, kad gegužę, palyginti su ankstesniais metais, užsienio lankytojų srautai sumažėjo apie 96 proc., ruošiasi paskelbti panašiai šokiruojančią birželio statistiką. Bet situacija nuo tada pagerėjo. Pasak Turistų asociacijos vadovo, 2020 metų rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, kad lankytojų skaičius siekia beveik pusę praėjusių metų lygio, ir yra daug geresnis nei tikėtasi.

Nuo to, kaip pagerės padėtis judriausiais vasaros mėnesiais, priklausys, kaip ekonomikai pavyks atsigauti po giliausios recesijos nuo komunizmo laikų.

„Artimiausioje ateityje nėra nieko, kas galėtų kompensuoti prarastas pajams iš turizmo“, – sakė Zeljko Lovrincevicius, Zagrebo ekonomikos instituto mokslininkas. – Daugelį metų skambėjo perspėjimai, kokia tai trapi pramonė, o dabar – jau įsileidom lapę į vištidę.“

Pajamos iš turizmo sudaro apie 20 proc. šalies ekonomikos, rodo oficiali Kroatijos statistika. Šis rodiklis didesnis nei bet kurios kitos šalies (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), naudojančios skirtingą metodologiją ir neturinčios naujausių Kroatijos duomenų, vertinimu).

Turizmo pramonė padėjo šaliai atsigauti po kruvinų karų, palikusių skaudžių randų Balkanų regione dešimtojo dešimtmečio viduryje, ir po pasaulinės finansų krizės, praėjus dešimčiai metų. Pernai šalį su 4,1 mln. gyventojų aplankė beveik 20 mln. žmonių. Bet dėl turistų lėšų įplaukų Kroatija, kuri ruošiasi įsivesti eurą jau 2023 metais, tampa vis labiau priklausoma nuo pramonės.

Kroatija
Foto: Scanpix

Turistų asociacija teigia, kad nuo birželio pabaigos jaučiamas sektoriaus atsigavimas, ir mokesčių įplaukos patvirtina tokį jos optimizmą. Per savaitę, pasibaigusią rugpjūčio 8 dieną, pramonės pajamos sudarė 74 proc. analogiško praėjusių metų rodiklio, rodo Mokesčių tarnybos duomenys.

Net atsižvelgus į naujausią pagyvėjimą, mažėjantys keliautojai srautai smukdo mokestines pajamas ir verčia baimintis nuo turizmo priklausančias bendroves dėl galimo bankroto. Tradicinis sezonas yra pratęstas iki vėlyvo spalio, siekiant padėti ekonomikai, kuri, kaip prognozuojama, per šiuos metus susitrauks 10,8 procento. Tačiau tokie planai gali subliūkšti, jeigu kiltų antroji užsikrėtimų koronavirusu banga.

Dubrovnikas, viduramžių uostamiestis, sugeneruojantis keturis penktadalius pajamų iš turizmo, tikisi paskolų ir ES paramos, kuri neleistų šalies gyventojams visko prarasti. Tokia kebli padėtis, į kurią pateko miestas, skatina savianalizę.

„Turėtume permąstyti visą strategiją, – liepą interviu sakė uostamiesčio meras Matas Frankovicius. – Jau nebepakanka pasikliauti vien rezervacijomis, nieko nebus. Mums reikalingas stabilumu ir pusiausvyra paremtas gyvenimo būdas.“