Masataka Miyazonas, milžiniško Japonijos valstybinis pensijų fondo (GPIF) su 162,1 trln. jenų (1,5 tlrn. JAV dolerių) aktyvais prezidentas, teigia, kad fondas dairosi į išorinių skolų spektrą, stengdamasis stabilizuoti pajamas pandemijos paveiktose rinkose po šuolio nuo rekordinių nuostolių iki istorinio pelno, uždirbto per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius.

„Mes sieksime rafinuotesnių investicijų, ir tuo pat metu atidžiai stebėsime rizikos/grąžos profilį. – interviu Tokijuje sakė 67-erių metų M. Miyazonas. – Reikia atsižvelgti ne tik į užsienio valstybines obligacijas, bet ir į hipotekinius įsiskolinimus, įmonių skolas.“

Vienas iš GPIF fondo variantų galėtų būti lėšų, investuotų į trumpalaikes iždo obligacijas, perkėlimas į rizkingesnius aktyvus, po to, kai pasaulinių vyriausybinių obligacijų pajamingumas nusmuko iki rekordinių žemumų. Fondas taip pat svarsto apie Europos skolą, Europos Sąjungai susitarus dėl atsigavimo fondo, sakė jis.

„Be Iždo vertybinių popierių, yra dar ir Europos skola, kuri yra daug sudėtingesnė, vertinant per valiutos prizmę, – sakė jis. – ES atsigavimo fondas yra svarbi progreso dalis, į kurią būtina atsižvelgti, ir mes matysime, ar tai tik trumpalaikis žingsnis, ar žingsnis link naujo ES bloko įvertinimo.“

M. Miyazonas vargu ar galėjo užimti šias aukštas pareigas sudėtingesniu metu. Jis buvo paskirtas kovo mėnesį, per juodžiausią koronaviruso sukeltą chaosą rinkoje. Per vieną iš savo pirmųjų viešųjų pasisakymų M. Miyazonas paskelbė apie rekordinius 17,7 tlrn. jenų fondo nuostolius, – tai jautri politinė tema senstančioje visuomenėje, kur socialinė apsauga yra vienas iš didžiausių šalies rūpesčių.

Naujasis portfelis

M. Miyazono paskyrimas sutapo su didžiausiomis fondo portfelio struktūros pertvarkomis per daugelį metų. Fondas per tris mėnesius iki birželio pabaigos uždirbo rekordinį ketvirtinį pelną ir kol kas neplanuoja keisti portfelio, sakė M. Miyazonas.

„Rinkos šiuo metu nestabilios, tad dabar valdyti portfelį yra sudėtingiau nei įprastai, – pripažino M. Miyazonas. – Bet mes esame ilgalaikis investuotojas. Manyčiau, svarbiausia – likti ištikimam savo baziniam portfeliui.“

Naujasis portfelis pagerino GPIF užsienio obligacijų paskirstymą 10-čia proc., iki 25 proc., o kiek anksčiau fondas žengė žingsnį, leidusį jam klasifikuoti valiuta draustas užsienio obligacijas kaip dalį jo vidaus skolos portfelio. Paklaustas, ką manantis apie apdraustą skolą, M. Miyazonas atsargiai rinko žodžius.

„Aš nemanau, kad tai bus paprasta operacija, kai tiesiog sumažinsime dalį Japonijos vyriausybės obligacijų ir papildysime užsienio skolą, – sakė jis. – Be abejonės, mums teks atsižvelgti ir į valiutos kursų poveikį.“

Masataka Miyazono

Kiti valstybiniai Japonijos pensijų fondai yra linkę derinti savo portfelio struktūrą su GPIF, kuris vadovauja ir didiesiems draudikams. Jie taip pat vis dažniau gręžiasi į užsienio skolos rinkas ir ryžtasi žengti nuo valstybinės skolos prie įmonių obligacijų. Bet M. Miyazonas dar kol kas nenusigręžia nuo JAV skolos.

„Atsižvelgiant į rinkos dydį ir likvidumą, yra paprasčiau investuoti į JAV Iždo vertybinius popierius“, – sakė jis.

Žemės ūkio kreditorius

Tokijo universiteto elitinio teisės departamento absolventas, M. Miyazonas didžiąją savo karjeros dalį dirbo Japonijos banke „Norinchukin Bank“, žemės ūkio kreditinėje organizacijoje ir svarbioje institucinėje investuotojoje. Jis perėmė GPIF vairą kaip tik tuo metu, kai atsistatydino garsusis investicijų vadovas Hiromichis Mizuno‘as, tad neturėjo galimybių atsiremti į jo petį.

Vienas iš paskutinių H. Mizuno sprendimų buvo užsienio akcijų skolinimo stabdymas; tokį savo žingsnį jis aiškino tuo, kad „trumpieji“ pardavimai yra nesuderinami su fondo valdymo kodeksu. Pasak M. Miyazono, tokią priemonę ateityje galima būti persvarstyti.

„Jeigu aplinkybės pasikeis, galbūt turėsime progą persvarstyti savo poziciją šiuo klausimu, – sakė jis. – Bet šiuo metu situacija nėra tam tinkama.“

H. Mizuną, kaip vyriausiąjį investicijų pareigūną, pakeitė daug santūresnis Eijis Ueda, – figūra, mažiau žinoma tarptautiniams investuotojams. Tačiau M. Miyazonas gyrė E. Uedos vadovavimo įgūdžius ir rinkos išmanymą.

„Per keturis mėnesius, kuriuos su juo dirbau, galiu sąžiningai teigti, kad tai buvo geras pasirinkimas“, – tvirtino M. Miyazonas.