Organizacijos, padedančios asmenims tvarkyti savo finansines problemas, perspėja apie ryškų šeimų, apsikrovusių sąskaitomis, kurių nebegali sumokėti, skaičiaus padidėjimą. Net tokiose šalyse, kurios garsėja gausiomis santaupomis, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, piliečiai pradeda nerimauti.

„Kai kuriose provincijose jau pastebime žymiai daugiau žmonių, prašančių finansinių patarimų, lyginant su praėjusiais metais, – teigia Maria Kemmetmueller, Austrijos skolininkų konsultavimo agentūrų organizacijos direktoriaus pavaduotoja. – Rudenį prognozuojame, kad konsultacijų poreikis visoje šalyje išaugs net 40 proc.“

Tokie rūpesčiai – tik viena iš daugelio grėsmių ekonomikos atsigavimui po koronaviruso. Dėl šios priežasties mažėja vartotojų išlaidos, o kai kurie tyrimai rodo didesnio finansinio nestabilumo riziką, nes daugėja įsipareigojimų nevykdymo atvejų.

Europos vartotojų skolų tinklas, kuris bando kovoti su per dideliu įsiskolinimu, teigia, kad net 10 proc. Europos Sąjungos namų ūkių jau susiduria su šia problema, o patarėjas Kosta Skliris prognozuoja, kad šis skaičius ateityje išaugs bent dvigubai.

Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „Bruegel“ atliktas tyrimas parodė, kad beveik trečdalis Europos namų ūkių dar iki krizės suprato, kad negalėtų padengti netikėtų išlaidų. Nustatyta, kad Pietų Europoje tokių „finansiškai pažeidžiamų“ šeimų yra daugiau.

„The Resolution Foundation“ šį mėnesį pranešė, kad 44 proc. Jungtinės Karalystės namų ūkių negalėtų padengti savo sąskaitų, jei per tris artimiausius mėnesius prarastų pagrindinį pajamų šaltinį.

Darbo užmokesčio praradimas – pagrindinė finansinių problemų priežastis, todėl iki šiol pandemijos siautulį buvo bandoma pažaboti nemokamų atostogų programomis. Vis dėlto daugelis vyriausybių, nerimaujančių dėl savo pačių skolų naštos, planuoja šią paramą nutraukti, o tai gali lemti spartų nedarbo augimą.

„Konsultacijų poreikis smarkiai išaugs“, – teigia Vokietijos skolų konsultantų asociacijos atstovas ir „Caritas“, kurio teikiamos internetinės pagalbos paklausa išaugo 30 proc., skolų ekspertas Romanas Schlagas.

„Skolininkai iš pradžių bandys tvarkytis patys, kartais prisišaukdami nelaimę, – sako jis. – Tam tikru momentu jie supras, kad nebegali susidoroti su skola savo pačių jėgomis, ir tada kreipsis prašydami konsultacijos.“

Ši problema leidžia numanyti, kad ekonominė krizė veikiausiai dar padidins pajamų nelygybę. EBPO praėjusį mėnesį perspėjo apie ypač sunkų poveikį mažas pajamas gaunantiems asmenims, moterims, migrantams ir jaunimui. Egzistuoja menkesnė tikimybė, kad per karantiną šie žmonės galės dirbti iš namų, nes didelė jų dalis dirba sektoriuose, kuriuos labiausiai paveikė koronavirusas, pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje ar turizmo ir viešbučių pramonėje.

Tačiau nukentėti gali ir uždirbantys daugiau. Savarankiškai dirbantys yra itin pažeidžiami, nes paprastai pasikliauna nedideliu klientų skaičiumi ir gali neturėti galimybės pasinaudoti vyriausybės siūlomomis paramos programomis.

Žiūrint plačiau, Europos Centrinis Bankas savo paskutinėje gegužės mėnesio Finansinio stabilumo apžvalgoje kaip vieną iš svarbių rizikų paminėjo namų ūkių skolų tvarumą. Laikinas atleidimas nuo įmokų situaciją gali sušvelninti, bet tik trumpam.

Problemos sprendimą apsunkina nepakankama infrastruktūra, kaip antai skolų tvarkymo agentūrų stygius. Daugelyje šalių skolininkai atsidurs privačių advokatų, nereguliuojamų konsultantų ir kitų organizacijų rankose, negaudami patikimų žinių.

K. Skliris teigia, kad namų ūkiai greičiausiai bus linkę ieškoti trumpalaikių paskolų, nepaisydami ypatingai aukštų palūkanų normų. Arba bandys atlikti vienus mokėjimus kitų sąskaita.

„Žmonės linkę įsiskolinimą sieti su gėdos ir pasididžiavimo jausmais, – teigia jis. – Dažnai jie bando užlyginti vieną duobę iškasdami naują.“