Anksčiau paskelbtoje Niujorko Federalinio rezervų banko antrojo ketvirčio namų ūkių paskolų ir kreditų ataskaitoje skelbiama, kad bendra namų ūkių skola per tris pandemijos mėnesius pirmą kartą nuo 2014 m. sumažėjo – be to, sumažėjo ryškiausiai nuo 2013 m. Mažėjimą didžiąja dalimi lėmė tai, kad amerikiečiai atsisakė kreditinių kortelių – jų balansas smuko 76 milijardais dolerių, ir tai yra didžiausias kada nors užfiksuotas sumažėjimas.
Iš pirmo žvilgsnio tai yra šokiruojanti statistika – dėl daugybės priežasčių.
Pirma, šios kortelės susijusios su kredito linija (su aukštomis palūkanų normomis), kurią turintiems asmenims, norint padengti išlaidas, tenka kompensuoti staigų pajamų trūkumą. Kaip jau rašiau gegužės mėnesį, kai Niujorko Federalinis rezervų bankas pateikė namų ūkių finansų apžvalgą koronaviruso pandemijos akivaizdoje, atrodė visai logiška, kad amerikiečiams gali tekti praimti rekordinį 3,04 trilijono dolerių „juodos dienos“ rezervą, norint kaip nors išgyventi karantiną. Šiaip ar taip, balansas nuo 2007 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos augo arba išliko stabilus. Ir vis dėlto per antrąjį ketvirtį prieinamas kreditas vėl padidėjo iki 3,06 trilijono dolerių.
Pagaliau, kreditinės kortelės yra pats paprasčiausias būdas užsisakyti prekes internetu iš mažmenininkų, tokių kaip „Amazon.com Inc.“, sutriuškinusio antrojo ketvirčio pajamų prognozes, arba susimokėti už prenumeratą transliavimo paslaugų teikėjui „Netflix Inc.“, kuris per tris mėnesius iki birželio pasipildė stulbinamais 10 milijonų naujų abonentų. Apsiperkant iš namų grynieji pinigai – ne kažin kokia alternatyva.
Niujorko Federalinio rezervų banko tyrėjai suka galvas, kas paskatino tokį staigų persigalvojimą. Tačiau nereikia daug galvoti, kad sudėliotum naratyvą, kodėl kreditinių kortelių balansas taip smarkiai susitraukė.
Viena vertus, Koronaviruso pagalbos, paramos ir ekonominio saugumo įstatymas akivaizdžiai sustiprino namų ūkių biudžetus visoje šalyje. 1200 dolerių vertės stimulų čekiai ir, kas dar svarbiau, padidėjusios federalinės nedarbo išmokos į staiga bedarbiais likusių amerikiečių rankas įdėjo pinigų, o tai savo ruožtu padėjo jiems išvengti kreditinių kortelių įsiskolinimo, bandant suvesti galą su galu. CARES įstatymas buvo minimas visoje Niujorko Federalinio rezervų banko ataskaitoje, nes bendras įsiskolinimo lygis per antrąjį ketvirtį smuko, mat daugybė asmenų gautas išmokas panaudojo įmokoms už būsto ir studentų paskolas.
Nepaisant to, kad skęstančius amerikiečius Dėdė Semas traukte ištraukė iš balos, tai neatskleidžia visos nuosmukio istorijos. Manyčiau, kad ji labai susijusi su vienu ypatingai svarbiu kreditinių kortelių balanso komponentu, kuris dar nė iš tolo nerodo atsigavimo ženklų: laisvalaikio ir kelionių išlaidomis.
Lėktuvų bilietai ir nakvynė – vieni didžiausių asmeninių kreditinių kortelių pirkinių. Ir amerikiečiai, nepaisant jų užimtumo ar finansinės situacijos, paprasčiausiai nebeskraido ir nebegyvena viešbučiuose, kaip buvo įpratę. „Delta Air Lines Inc.“ generalinis direktorius Edas Bastianas pirmadienį sakė, kad šiuo metu kompanija skraidina vos ketvirtadalį prieš metus skraidintų keleivių; ketvirtadienį darbuotojams skirtame pranešime jis prisipažino, kad neturi „aiškių įžvalgų“ apie tai, kada atsigaus kelionių paklausa. „Hilton Worldwide Holdings Inc.“ ketvirtadienį pranešė, kad pajamos už kambarius antrąjį ketvirtį visame pasaulyje sumažėjo 81 proc. Tai daro poveikį ir kitoms pramonės šakoms, susijusioms su lankytojų priviliojimu. „Likostogos“ reiškia mažiau vakarienių mieste ir daugiau maisto ruošimo namuose bei mažiau tiesioginių pasirodymų, o daugiau srautinio transliavimo – visa tai prisideda prie sąskaitų mažinimo ir santaupų didinimo.
Iš kitos pusės, keli pastarieji mėnesiai buvo pražūtingi tiems, kurie dirba kelionių ir laisvalaikio pramonėje, iš kurių daugelis gauna mažesnes nei vidutines pajamas. Dar dabar koks 1,19 milijono amerikiečių pirmą kartą kreipiasi dėl bedarbio pašalpos, kaip ketvirtadienį parodė Darbo departamento duomenys už savaitę, pasibaigusią rugpjūčio 1 d. Techniškai tai mažiausias skaičius nuo pandemijos pradžios, tačiau vis dar žymiai daugiau nei praėjusiais metais. Penktadienį paskelbtoje liepos mėnesio užimtumo ataskaitoje rasime daugiau užuominų apie darbo vietų praradimo ilgalaikiškumą.
Bendra namų ūkių balanso būklė gali priklausyti nuo to, kas bus nuspręsta Vašingtone dėl kito fiskalinių stimulų etapo. Pavyzdžiui, nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. rekordiškai mažas asmenų skaičius gavo pranešimus apie kredito uždarymą, o nesumokėtų studentų paskolų procentas sumažėjo iki visų laikų minimumo.
„Apsauga, Amerikos vartotojams teikiama pagal CARES įstatymą, užkirto kelią didelio masto kreditinių kortelių įsiskolinimui ir išsaugojo būsimas kredito suteikimo galimybes, – pranešime teigė Niujorko Federalinio rezervų banko Mikroekonominių duomenų centro administratorė Joelle Scally. – Tačiau šios laikinos pagalbos priemonės gali užmaskuoti tikruosius finansinius iššūkius, su kuriais susiduria amerikiečiai.“
Kol kas atrodo visiškai aišku, jog antrąjį šių metų ketvirtį JAV vartotojai apskritai paėmus išvengė blogiausio scenarijaus. Ar amerikiečiams pavyks vėl atsistoti ant kojų – tai jau kitas klausimas. Labiau tikėtina, kad jiems dar daugelį mėnesių teks remtis į Dėdę Semą.
