Pandemijai besitęsiant jau aštuntą mėnesį, dalis žmonių, nekantraudami grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, mėgina vėl leistis į tarptautines keliones, – ar į ilgam atidėtas, bet svarbias verslo komandiruotes, ar į keliones namo, ten kur gyvena.
Vis dėlto užsikrėtimų skaičiui pasaulyje viršijus 18 milijonų ir toliau augant, oro linijos nenoriai įtraukia papildomus skrydžius į savo ištuštėjusius iki minimumo grafikus, o COVID-19 atvejų staigūs šuoliai verčia kai kurias šalis įvesti naujas keliavimo taisykles.
Skrydžių paralyžius pabrėžia, kokia didelė ir ilgalaikė pandemijos žala. Tarptautinių skrydžių į Jungtines Valstijas, Australiją bei Japoniją apimtys, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo per 80 proc., tuo tarpu skrydžiai į Kiniją susitraukė daugiau nei 94 proc., rodo aviacijos pramonės duomenų bazės „Cirium“ duomenys.
Keliautojams, norintiems žūtbūt patekti į lėktuvą, tenka būti kūrybingiems. Socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „WeChat“ susikūrė palaikymo grupės, skirtos tiems, kurie įstrigę per tūkstančius kilometrų nuo savo darboviečių, namų ir šeimų. Negalėdami įsigyti bilietų, kai kas mėgina susiorganizuoti privačius užsakomuosius skrydžius, tuo tarpu kelionių agentūros prisipažįsta turinčios papirkti oro linijas dėl limituotų vietų. Kiti suploja kosminę sumą už verslo ar pirmosios klasės bilietus tik todėl, kad neturi tinkamų dokumentų.
„Nemažai šeimų atsiduria toli vieni nuo kitų, širdis plyšta tai matant, – sako Ariel Lee, mama iš Šanchajaus, kuri administruoja kelias „WeChat“ grupes su 1 650 narių, mėginančių nukakti į Kiniją. „Sudėtingiausia problema yra ta, kad nėra aiškių nurodymų bei rekomendacijų ir neaišku, kada visa tai baigsis.“
Viltingos oro linijų pramonės ekspertų kalbos apie kelionių koridorius ir atsigavimą vasarą bliūkšta, dabar jie vieningai sutaria, kad kelionės po visą pasaulį faktiškai nebus atnaujintos, kol nebus atrasta vakcina.
„Vargu ar galima tikėtis esminio tarptautinių kelionių atsigavimo artimiausioje ateityje“, – sakė Stevenas Kwokas, „OC&C Strategy Consultants Ltd.“ asocijuotas partneris. Net kai bus atrasta vakcina, daugelis ir toliau vengs tolimų skrydžių, sakė jis.
„Pandemija, jau nekalbant apie viruso protrūkį, turi skaudžių padarinių – ji sukelia pasaulio ekonomikos sulėtėjimą, kuris, savo ruožtu, dar ilgą laiką neigiamai atsilieps norui keliauti“, – sakė S. Kwokas.
Aukštesnės kainos
Chrisas Wellsas įstrigo savo gimtajame Teksaso valstijos mieste pusei metų. Jis niekaip negali grįžti į Guangdžou, miestą pietinėje Kinijoje, kur gyvena ir dirba daugiau nei dešimtmetį. Vyriausybė griežtai apribojo tarptautines keliones į Kiniją, siekdama pažaboti įvežtinių infekcijų mastą, o bet kokios atsiradusios laisvos lėktuvų vietos išgraibstomos akimirksniu.
41-ų metų Ch. Wellsas, vienos tarptautinės personalo paieškos bendrovės vadybininkas, nepaliaujamai ieškojo vieno bilieto. Jam pavyko surasti tik bilietą į vieną pusę už 8 800 JAV dolerių, į skrydį pirma klase iš Čikagos į Šanchajų per Ciurichą.
„Tai buvo vienintelė vieta, kurią man pavyko gauti, – pasakojo jis. – Įprastai aš niekada nemokėčiau tokios sumos už bilietą, bet man žūtbūt reikėjo grįžti, tad čiupau tą vietą, vos tik ją radau.“
Pasak Cherry Lin, Šanchajuje dirbančios kelionių agentės, jos bendrovei tenka mokėti pakišas oro linijoms – daugiau nei 10 000 juanių (1 438 JAV dolerius) už vietą, – kad gautų bilietų populiariais maršrutais, pavyzdžiui, iš Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės, ir vėliau juos parduotų savo klientams.
Daugelio šalių nustatomas skrydžių ar keleivių limitas, ribodamas vietų skaičių, smarkiai užkelia lėktuvo bilietų kainas – tiesioginis skrydis iš Londono į Šanchajų šiuo metu kainuoja apie 5 000 JAV dolerių, sakė Ch. Lin, bet ir šie labai greitai išperkami.
Papildomų vietų skaičius rugpjūtį turėtų šoktelėti, nes vis daugiau oro linijų atnaujina skrydžius, „bet jų vis tiek nepakanka, kad visi galėtų lengvai jas įsigyti internetu“, sakė ji.
Keičiasi taisyklės
44-jų metų amerikietė Jessica Cutrera, gyvenanti Honkonge daugiau nei dešimtmetį, suko galvą, kaip grįžti į Azijos finansų centrą, kai liepą miestas staiga pareikalavo iš keleivių, atvykstančių iš didelės rizikos šalių, įskaitant ir JAV, neigiamo viruso testo. Ji turėjo parodyti testo, paimto per 72 valandas iki įlaipinimo į lėktuvą, rezultatus ir pateikti laišką – pasirašytą vyriausybės pareigūno, – patvirtinantį, kad testą atlikusi laboratorija akredituota.
Gauti testo rezultatus per 72 valandas buvo gana nelengva, atsižvelgus į tai, kad testus atliekančios laboratorijos Jungtinėse Valstijose taip perkrautos, jog rezultatų paprastai sulaukiama ne anksčiau kaip po savaitės. O dar tas laiškas. „Skambinau visiems, kam tik galėjau, – pasakojo ji. –Dauguma biurų ir agentūrų atsisakė, jos nematė prasmės pasirašyti tokį laišką.“ Galiausiai kažkas Kalifornijoje sutiko pasirašyti. Ir J. Cutrera nuskrido iš Luisvilio (Kentukio valstija) į Čikagą, o iš ten – į Los Andželą, kur jai buvo atliktas testas. Po kelių dienų jai buvo leista skristi į Honkongą, tuo tarpu kiti, mėginantys įsėsti į tą patį lėktuvą, buvo neįleisti, nes neturėjo reikalaujamų dokumentų. J. Cutrera buvo viena iš nedaugelio laimingųjų, kai kiti taip ir liko nežinioje.
33-jų metų australų fotografė Lucy Parakhina buvo nusprendusi likti Londone, kur gyveno dvejus metus. Bet birželį ji pradėjo planuoti kelionę namo, nes baigė galioti jos Jungtinės Karalystės darbo viza. Nors ji sugebėjo įsigyti bilietą į vieną pusę iš Londono į Sidnėjų už mažiau nei 700 svarų (922 JAV dolerius) „Qatar Airways“ oro linijomis, jai nepavyko išskristi, nes skrydis buvo atidėtas.
Ji jau buvo išėjusi iš darbo Londone ir atsisakiusi nuomojamo buto, ir neturėjo pajamų likti Jungtinėje Karalystėje iki spalio. Bet užsikrėtimų skaičiui Australijoje toliau augant ir tarptautiniams skrydžiams į šalį sumažėjus 92 proc., ji greičiausiai kuriam laikui bus įstrigusi. Padėtį apsunkino ir Australijos vyriausybės sprendimas pratęsti ribojimus užsienio keliautojų atvykimui į šalį iki spalio 24 dienos.
„Dabar man nieko kito nelieka kaip laukti, kol bus sušvelninta politika ir aš pagaliau galėsiu išskristi“, – sakė ji.
