Nuo Niujorko iki Tel Avivo, telekomunikacijos priemonių revoliucija neatsiejama nuo didesnio darbo krūvio, rodo apklausa, kurioje dalyvavo 3,1 mln. asmenų iš daugiau nei 21 000 bendrovių, veikiančių šešiolikoje Šiaurės Amerikos, Europos bei Artimųjų Rytų miestuose.
Tyrimo autoriai sulygino darbuotojų elgesį per du aštuonių savaičių laikotarpius – iki COVID-19 karantino ir po jo. Įvertinusi elektroninių laiškų bei susirinkimų metaduomenis, grupė apskaičiavo, kad darbo diena tęsėsi 48,5 minutėmis ilgiau, susirinkimų skaičius išaugo maždaug 13 proc., o elektroninių laiškų bendradarbiams per dieną buvo išsiųsta vidutiniškai 1,4 daugiau.
Keletas miestų, pavyzdžiui, Los Andželas ir Čikaga, jau grįžo prie vidutinės darbo dienos trukmės ikipandeminio lygio. Bet Niujorke, San Chose ir daugelyje Europos miestų dar visą gegužę žmonės dirbo ilgesnės darbo dienos režimu.
„Žmonės prisitaiko prie savo darbo režimo modelio“, – sako Jeffas Polzeris, Harvardo verslo mokyklos organizacinio elgesio departamento profesorius, vienas iš penkių šio tyrimo autorių.
Per dviejų mėnesių laikotarpį viena darbo struktūros dalis pastebimai pagerėjo: šie papildomi susirinkimai buvo trumpesni, rodo Harvardo verslo mokyklos ir Niujorko universiteto mokslininkų atlikta analizė. Tyrimą liepos mėnesį publikavo Ekonominių santykių nacionalinis biuras.
Bendrovės nagrinėja priverstinio darbo iš namų eksperimento poveikį produktyvumui, nuotaikai, kultūrai, sąnaudoms ir kitiems veiksniams, siekdamos nustatyti, kaip jos galėtų modifikuoti savo praktikas ateityje.
Kitos VPN, arba virtualus privatus tinklo, duomenų analizės parodė, kad žmonės JAV dirba papildomas tris valandas ir prisijungia prie tinklo ne darbo metu. Darbuotojai, kalbėjęsi su „Bloomberg“ žurnalistais, aiškino, kad tokį chaotišką darbo grafiką dažnai lemia įvairūs veiksniai, tarp jų vaikų priežiūros pareigos, ribų tarp darbo ir namų išsitrynimas ir ekonominės recesijos keliami stresai.
Anot mokslininkų grupės iš Harvardo ir Niujorko universitetų, jų tyrimas yra kol kas vienas iš plačiausio masto tyrimų, kuriame naudotasi duomenimis iš šešiolikos metropolinių zonų.
Pasak profesoriaus J. Polzerio iš Harvardo universiteto, būtina atlikti daugiau tyrimų norint išsiaiškinti, ar įpročiai pasikeitė visam laikui, bet jis nesitiki, kad darbuotojų elgesys grįš į ikipandeminį lygį artimiausiu metu. „Nepanašu, kad grįžtume į įprastus laikus“, – sakė jis.
