Nuo to laiko jos rinkos vertė nukrito iki racionalesnių 10,5 milijardų dolerių, tačiau tai vis dar įspūdingas skaičius verslui, kuris kol kas negauna jokių pajamų. Perspektyviausi jo produktai yra sunkiasvoriai sunkvežimiai, varomi elektrinėmis baterijomis arba vandenilio kuro elementais.
„Nikola“ (pavadinimas dar kartą įžūliai beda pirštu į elektros inžinierių Nikolą Teslą) pakilimas sustiprins Europos automobilių pramonės vadovų požiūrį, kad JAV akcijų rinka veikia pagal kitokias taisykles. Nors „Tesla Inc.“ vargiai uždirba kokį nors pelną, jos vertė siekia apie 275 milijardus dolerių, arba daugiau nei penkių didžiausių Europos automobilių gamintojų kartu sudėjus.
Užtat Europa yra tiesiogiai suinteresuota šio naujo madingo projekto sėkme. „Nikola“, kurią įkūrė 38-erių metų amerikietis Trevoras Miltonas, kadaise išmestas iš koledžo, visų pirma kelia kepurę prieš senojo žemyno patirtį. Vokietijos automobilių dalių tiekėjas „Robert Bosch Gmbh“ padėjo išvystyti JAV kompanijos sukurtą elektrinę pavarų dėžę, o pirmieji „Nikola“ sunkvežimiai bus statomi Vokietijos gamykloje, priklausančioje Italijos „Iveco“ – sunkvežimių gamintojui, kurį finansiškai remia milijardierių Agnellių šeima.
Tiek „Bosch“, tiek „Iveco“ turi po daugiau nei 6 proc. „Nikola“ akcijų. „CNH Industrial NV“, „Iveco“ motininė kompanija, ką tik užregistravo 1,5 milijardo dolerių grynosios vertės prieaugį iš šios investicijos.
Didžiausią klausimą kelia tai, ar startuolis, priklausantis nuo visos šios išorinės pagalbos, gali sulaukti tokio susižavėjimo kaip „Tesla“, kuri didžiąją dalį savo technologijų kuria savarankiškai. Ir apskritai, jei Europa turi šitiek patirties, kodėl ji neiškėlė savo konkurentės Elono Musko automobilių kompanijai?
Gal jai tiesiog stinga akiplėšiškumo. „Nikolos“ vardas – ne vienintelė priežastis, kodėl ji dažnai lyginama su „Tesla“. Palyginus su hiperaktyviu T. Miltono sklaidymusi tviteryje, E. Muskas atrodo kaip avinėlis. Abu vyrai siekia ne tik parduoti nulinės emisijos transporto priemones, bet ir gaminti bei saugoti švarią energiją. Nors „Nikola“ daugiausia dėmesio skiria sunkiasvoriams sunkvežimiams, ji siūlo ir daugiau produktų, įskaitant pikapą, pavadintą „Badger“ (liet. barsukas). Mažmeniniams investuotojams tai turėtų suveikti it valerijonai, kaip rodo susijaudinimas dėl E. Musko „Cybertruck“.
Nors tiek „Tesla“, tiek „Nikola“ dirba su elektriniais sunkiasvoriais sunkvežimiais, abu šie verslai skiriasi bent dviem svarbiais aspektais. Pirmiausia – vandeniliu: E. Muskas juo nesidomi, o štai T. Miltonas mano, kad vandenilis yra puikus kuras ilgoms kelionėms sunkvežimiais. Antrasis skirtumas yra jų požiūris į produktų kūrimą.
Teisybė, ankstyvosiomis dienomis „Tesla“ dirbo su „Lotus“, kuris padėjo suprojektuoti „Roadster“, ir „Daimler AG“, su kuriuo kartu išvystė sedaną „Model S“. „Tesla“ bendradarbiauja su „Panasonic“ gamindama akumuliatorių elementus. Tačiau E. Muskas garsėja tuo, kad bando sukurti savo technologijas, pradedant elektriniais varikliais ir automatinio vairavimo programine įranga, baigiant automobilių sėdynėmis.
Pasak „Cowen“ analitiko Jeffrey Osborne, „Nikola“ sukūrė nuosavą programinę įrangą, informacijos ir pramogų bei akumuliatorių valdymo sistemas, taip pat išvystė transporto priemonių aerodinamiką. Tačiau daugeliui kitų dalykų kompanija samdė profesionalus. Daugiau nei 200 „Bosch“ darbuotojų dalyvavo kuriant svarbias „Nikola“ sunkvežimių dalis, įskaitant ašies elektrinį variklį, valdymo bloką, akumuliatorių ir vandenilio kuro elementą. Rezultatas – intelektinė nuosavybė, atskirai arba bendrai priklausanti „Nikolai“ ir jos tiekėjams.
Tačiau nekyla abejonių dėl to, kas turi išsamesnių žinių. Kol kas „Nikola“ turi 11 JAV patentų – maždaug 1 proc. to, ką „Bosch“ užregistruoja per eilinius metus. „Mes mokame „Bosch“ už tai, kad padėtų mums pasiekti pramonės standartus“, – pasakojo T. Miltonas.
Partnerių, suteikiančių technologinius pagrindus, pritraukimas turi keletą privalumų. „Nikola“ turi tik 300 darbuotojų, o vis dėlto pirmieji kompanijos sunkvežimiai turėtų jau netrukus pasirodyti prekyboje. Bendradarbiaujant su partneriais mažėja gamybos vėlavimų ir kokybės problemų rizika, amžinai persekiojanti „Teslą“.
Be to, tai efektyvus kapitalo panaudojimas. „Nikola“ tyrimų ir plėtros išlaidos pernai siekė vos 68 milijonus dolerių. „Tesla“ tam skyrė 1,3 milijardo dolerių. Pradėjusi viešą akcijų prekybą, „Nikola“ turėjo apie 900 milijonų dolerių grynųjų pinigų, nors automobilių pramonėje su tiek toli nenuvažiuosi. Šiaurės Amerikos rinkoje „Nikola“ planuoja tvarkytis su gamybos linijomis pati, pasitelkdama techninę „Iveco“ pagalbą. „Nikola“ šią savaitę pradėjo statyti 600 milijonų dolerių vertės fabriką Arizonoje.
Tikėsite ar ne, kad išorinių partnerių dalyvavimas turi lemiamos įtakos aukštam kompanijos įvertinimui, yra ir kitų dalykų, kurie gali pakišti koją „Nikolos“ planams.
Degalinių tinklo sukūrimas – centrinė jos verslo modelio dalis, tačiau tai kainuos nepigiai – po 17 milijonų dolerių už kiekvieną vandenilio stotelę. Kompanija taip pat žengia į konkurencingą lauką, kuriame sukasi labiau patyrę ir geriau kapitalizuoti varžovai. „Daimler“ priklausantis „Mercedes-Benz“ taip ir nesugebėjo išvystyti savo ankstyvųjų eksperimentų su elektromobiliais ir leido „Tesla“ prašvilpti pro šalį. Tos pačios klaidos su sunkvežimiais jie tikriausiai stengsis nebekartoti.
„Daimler“ yra didžiausias pasaulyje sunkvežimių gamintojas ir kitais metais planuoja pradėti gaminti elektrinius „eActros“ ir „eCascadia“ modelius. Vokietijos milžinas taip pat įkūrė bendrą įmonę su Švedijos „Volvo AB“, siekdamas išvystyti vandenilio kuro elementų sistemas sunkiasvorėms transporto priemonėms. Šis užmojis vertinamas vos 1,2 milijardo eurų ir suteikia perspektyvą „Nikolos“ įvertinimui.
Net jei kompanijos akcijų kaina atrodo išpūsta, neįtikėtinas „Nikolos“ iškilimas rodo, kad investuotojai nori švarių transporto bendrovių, kurios viena koja nestovėtų vidaus degimo variklių versle. Europos gamintojams netrūksta techninių žinių, tačiau jie turi rasti geresnių būdų, kaip kapitalizuoti investuotojų susidomėjimą pasitelkiant naujus verslo modelius ar šalutinius produktus. Priešingu atveju pinigus susišluos kažkas kitas.
