10,1 proc. produkcijos nuosmukis didžiausioje regiono ekonomikoje kitur pranašauja dar niūresnius rodiklius. Ispanija, Prancūzija ir Italija penktadienį greičiausiai praneš apie dar didesnį susitraukimą, atspindintį recesiją, paskatinusią precedento neturintį vyriausybių politinį atsaką.

Nors rodikliai liudija, kad atsigavimas jau vyksta, grėsmė dėl darbo vietų praradimo ir augantis susirūpinimas dėl naujų viruso protrūkių gali sulėtinti sugrįžimą į priešpandeminį lygį.

Visoje Europoje kompanijos išgyvena pardavimų nuosmukį, ir daugelis mažina darbo vietų skaičių, kad galėtų racionalizuoti silpnesnę paklausą sektoriuose. Ypač nukentėjo aviacijos ir kelionių pramonė, o „Airbus SE“ ketvirtadienį pranešė, kad ketina sumažinti gamybą. „Volkswagen AG“ apkarpė dividendus po to, kai užregistravo pirmojo pusmečio nuostolius, nors antroje metų pusėje Vokietijos automobilių gamintojas tikisi laipsniško atsigavimo.

Vokietijoje per antrąjį ketvirtį sumažėjo tiek vartotojų išlaidos, tiek eksportas ir investicijos. Atsigavimo tempas iš dalies priklausys nuo birželio mėnesį patvirtinto vyriausybės 130 milijardų eurų stimulų programos veiksmingumo ir to, kaip sparčiai stiprės Vokietijos eksporto paklausa. Tačiau perspektyva kol kas labai neaiški, net ir po precedento neturinčio Europos Sąjungos fiskalinio susitarimo, kuriam vadovauja Vokietija ir Prancūzija.

Panašus vaizdas piešiamas visoje euro zonoje, kur vyriausybės padidino biudžetus sveikatos priežiūrai ir gerovei, o Europos centrinis bankas paskelbė skubią obligacijų pirkimo programą, siekdamas padėti ekonomikai išgyventi krizę.

Prognozuojame, kad socialinio atsiribojimo taisyklės ir vartotojų bei verslo atsargumas lems 3–6 proc. atsigavimo lubas, lyginant su prieškrizinėmis normomis. Silpna išorinė paklausa taip pat greičiausiai bus ribojantis veiksnys, kadangi daugeliui pasaulio šalių vis dar nesiseka suvaldyti virusą.
„Bloomberg“ ekonomistas Jamie Rushas

Darbo vietų mažinimas išlieka pagrindine perspektyvos rizika. Vokietijos nacionalinės oro linijos „Deutsche Lufthansa AG“ atsisako tūkstančių darbo vietų, o automobilių gamintoja „Daimler AG“ vieneriems metams sutrumpina kai kurių darbuotojų darbo valandas.

Atskirame pranešime nurodoma, kad Europos Komisijos euro zonos pasitikėjimo rodiklis pakilo daugiau nei ekonomistai tikėjosi liepos mėnesį, nes verslas aktyviau reagavo į paklausą. Vis dėlto 82,3 indeksas yra daugiau nei 20 punktų žemesnis nei vasario mėnesį. Nedarbas regione birželį išaugo iki 7,8 proc. – daugiausia nuo 2019 m. pradžios.

Jei augantis nedarbas lems silpnesnę paklausą, tai galėtų paveikti ir infliaciją. Atskiros ataskaitos ketvirtadienį parodė, kad Ispanijoje kainos jau pradeda kristi, o Vokietijoje stagnuoja, nors šiuo atveju tai labiau atspindi pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo įtaką.

„Trečiąjį ketvirtį įvyks stiprus atsigavimas, – teigia „ABN Amro“ ekonomistė Aline Schuiling. – Bet jei žiūrėsime į mėnesio veiklos duomenis arba aukšto dažnio duomenis, liepos mėnesį galime pastebėti, kad atskiros ekonomikos dalys ir toliau išlieka sutrikusios, o veikla vis dar nesiekia priešpandeminio lygio.“