Pirmiausia šuniui ant uodegos nuėjo kasmetinė kelionė į Ibizą, o po to teko atšaukti planus aplankyti Kosta Bravą Katalonijoje, nes ten neseniai vėl padaugėjo infekcijų. Taigi jos keturių narių šeimai belieka tenkintis vėjuota Nyderlandų Šiaurės jūros pakrante.
„Be abejo, man šiek tiek liūdna, nes mėgstame nuvykti į pietus, o Olandijoje niekada negali būti tikras, ar išpuls geri orai, – skundėsi 32 metų moteris iš Visbadeno. – Jūra ir saulė yra tiesiog būtina sielai.“
N. Scheiner patirtis iliustruoja naujausią problemą, su kuria susiduria Europos turizmo ir kelionių pramonė, bandydama atsigauti nuo precedento neturinčio koronaviruso suduoto smūgio.
Nors pirmiausia susirūpinimas dėl naujų infekcijų kilo Ispanijoje, ši problema išplitusi visoje pietinėje Europos dalyje. Užuot paskatinę turizmo atgimimą, kai kurie turtingesnių šiaurių keliautojai verčiau lieka arčiau namų. Tai potencialiai skausmingas smūgis tokioms šalims kaip Ispanija, Italija ir Graikija, kur turizmas sudaro žymią ekonomikos dalį.
Artėjant rugpjūčio atostogų sezonui, kai kelionių operatoriai tikisi sulaukti paskutinės minutės rezervacijų šuolio, atvejų skaičiaus padidėjimas kai kuriuose karščiausiose taškuose kartu su griežtesne higiena ir socialinio atsiribojimo bei karantino taisyklėmis keliautojams didina netikrumą. Negana to, trečiadienį Europos Sąjunga atšaukė planus įsileisti daugiau užsienio keliautojų.
Šioje neprivalomoje rekomendacijoje ES šalių vyriausybėms blokas pataria mažiausiai dar dvi savaites uždaryti išorines sienas ir nepriimti svečių iš daugelio užsienio šalių, įskaitant JAV.
Vasara yra tas metas, kai oro linijų bendrovės ir viešbučiai uždirba didžiąją dalį pinigų, nes tuo metu milijonai europiečių išeina kasmetinių atostogų. Vasaros sezonas turizmo sektoriui lemia, ar sunkesniais žiemos mėnesiais pakaks lėšų išgyventi, ar teks bankrutuoti.
Tokia situacija taip pat įtempia santykius tarp Europos Sąjungos narių. Politikai Londone ir Madride šią savaitę susirėmė po to, kai Jungtinė Karalystė patarė britams atsisakyti bet kokių neesminių kelionių į Ispaniją, o atvykusiems iš Ispanijos oro uostų nurodė laikytis 14 dienų karantino. Vis dėlto Jungtinės Karalystės transporto ministrė Charlotte Vere antradienį pranešė, kad vyriausybė svarsto būdus, kaip sušvelninti šias karantino taisykles.
„Daugiau skausmo“
Vokietija antradienį perspėjo turistus nevykti į Kataloniją, Navarą ir Aragoną, nurodydama susirūpinimą dėl išaugusio viruso atvejų skaičiaus ir vietinio karantino.
„Visa tai liudija ilgesnį atsigavimo periodą ir dar daugiau skausmo mūsų pramonei ir viso pasaulio ekonomikai“, – antradienį sakė Tarptautinės oro transporto asociacijos generalinis direktorius Alexandre’as de Juniacas.
„Tarptautinės kelionės oro transportu turi mažai šansų atsigauti, nebent vyriausybės greitai ir ryžtingai ieškotų alternatyvų sienų uždarymui, pasitikėjimą griaunantiems „stop-pirmyn-stop“ atidarymams ir paklausą žudančiam karantinui“, – pridūrė jis.
Didžiojoje Europos dalyje kasdienis naujų infekcijų augimas toli gražu neprilygsta kovo pabaigos šuoliui. Vis dėlto Ispanija praėjusią savaitę užregistravo daugiau nei 900 naujų infekcijų – tendencija, neregėta nuo gegužės pradžios. Nauji protrūkiai įvyko Katalonijoje ir kaimyniniame Aragone.
Dar prieš pastarąjį atvejų padaugėjimą turizmo paklausa šiemet sumažėjo daugiau nei per pusę, ir prognozuojama, kad į prieškrizinį lygį sugrįš tik 2023 m., praneša Europos kelionių komisija (ETC). 2020 m. gali būti prarasta net 30 milijonų darbo vietų, savo naujausioje ketvirčio ataskaitoje teigia ETC, kuri atstovauja 33 nacionalinėms turizmo organizacijoms.
ETC vykdomasis direktorius Eduardo Santanderis pažymėjo, kad vyriausybės privalo laikytis „suderinto požiūrio“ į kelionių apribojimus, „jei jos suinteresuotos išsaugoti Europos kelionių sektorių“.
„Fragmentiškas vaizdas“
„Deja, kol kas stebime priešingą tendenciją, – antradienį el. laiške pabrėžė E. Santanderis. – Vaizdas labai fragmentiškas, nuolat kintantis, todėl pasitikėjimas kelionėmis yra rekordiškai mažas.“
Pramonės lobistų grupės „Airlines UK“ politikos ir viešųjų reikalų direktorius Robertas Griggsas sako, kad reikalingas konkretesnis, regioninis požiūris, o „karantinas galėtų būti įvedamas tik paveiktuose regionuose“. Jis pridūrė, kad testavimas oro uostuose leistų žmonėms, kurių „Covid-19“ atsakymas neigiamas, keliauti toliau, ir atvykus jiems nereikėtų izoliuotis.
„Šios priemonės yra gyvybiškai svarbios, jei norime paremti sugniuždytą sektorių ir judėti link to, kas žada būti ypatingai sudėtinga žiema“, – teigė R. Griggsas.
Tiesa, tradicinėse Europos atostogų vietose yra ir optimistiškų naujienų. Graikijos Pietų Egėjo salų atstovė spaudai Johanna Strand patikino, kad keleivių, atvykstančių į oro uostus, įskaitant Mikonoso, Santorinio ir Rodo, skaičius auga.
„Lūžio taškas“
Graikijos valdžia buvo plačiai giriama už tai, kaip susitvarkė su virusu: remiantis Johns Hopkins universiteto duomenimis, šalyje buvo užregistruoti tik 4227 atvejai. Tuo metu Ispanijoje jų buvo daugiau nei 270 000, o Italijoje beveik 250 000.
Paolo Corchia, kuriam priklauso „Hotel President“ Italijos Toskanos kurorte Forte dei Marmi, optimistiškai, nors ir atsargiai, vertina ateinančio mėnesio verslo perspektyvas. Rugpjūtį užsakyta apie 70–80 proc. visų kambarių, daugiau nei liepą, kai viešbutis pilnai rezervuotas būdavo tik savaitgaliais.
„Maniau, bus daug blogiau, – interviu prisipažino 70-metis. – Žinoma, mes kalbame tik apie lūžio tašką, o ne pelną.“
