Kol J. Bezosas ir trys kiti technologijų magnatai ruošiasi ginti savo verslą per trečiadienį vyksiantį Kongreso klausymą dėl antimonopolinių reikalų, jų sparčiai augantis turtas leidžia suvokti įspūdingą jų kompanijų ekonominę galią. „Amazon.com Inc.“ įkūrėjo grynoji vertė šiemet išaugo 63,6 milijardo dolerių. Per vieną šio mėnesio dieną jis pasiekė precedento neturintį 13 milijardų dolerių prieaugį. Remiantis „Bloomberg“ milijardierių indeksu, turtingiausias pasaulio žmogus netrukus pasieks naują rekordą: daugiau kaip 200 milijardų dolerių dydžio turtą.
Kitas posėdyje liudysiantis generalinis direktorius, Markas Zuckerbergas iš „Facebook Inc.“, šiais metais tapo 9,1 milijardo dolerių turtingesnis ir pasiekė centimilijardieriaus statusą, kurį jau turi J. Bezosas ir Billas Gatesas.
Beprotiškas pinigų susitelkimas technologijų srityje yra neprilygstamas tiek greičio, tiek masto atžvilgiu. Jokia kita kompanijų vadovų grupė nepasiekė tokio suklestėjimo. Faktas tas, kad turtingiausi pasaulio žmonės darosi vis turtingesni vis greitesniu tempu, nes koronaviruso pandemija žlugdo pasaulinę ekonomiką ir vis daugiau veiklos perkelia į internetą.
Internetinė ekonomika
„Fizinių parduotuvių ekonomika drastiškai virsta internetine ekonomika, – teigia Luigi Zingalesas, Čikagos universiteto Booth verslo mokyklos finansų profesorius. – Tikriausiai tas pats būtų nutikę per ilgesnį laiką. Dabar viskas pasikeičia ne per kelerius metus, bet per kelias savaites.“
Kongreso klausymas vyks vaizdo konferencijos formatu, jame taip pat dalyvaus Timas Cookas ir Sundaras Pichai, „Apple Inc.“ ir „Google“ motininės įmonės „Alphabet Inc.“ generaliniai direktoriai. Susitikimas bus kovingas, nes įstatymų leidėjai reiškia išaugusį nusivylimą dėl to, kaip technologijų pramonė plečia savo įtakos zoną.
J. Bezosas tvirtins, kad jo kompanija – tai amerikietiška sėkmės istorija, kuri iškilo dėl to, kad nebijojo rizikuoti ir nešykštėjo dėmesio klientams, rašoma jo parengtame liudijime. Jis papasakos savo paties ir savo tėvų, kurie investavo į tai, kas ilgainiui tapo didžiausiu pasaulyje internetiniu mažmenininku, istoriją.
Bendras technologijų milijardierių turtas „Bloomberg“ indekse – 500 turtingiausių pasaulio žmonių sąraše – nuo 2016 m. išaugo beveik dvigubai: nuo 751 milijardo dolerių iki 1,4 trilijono dolerių šiandien. Tai didesnis tempas nei bet kuriame kitame sektoriuje.
Septyni iš dešimties turtingiausių pasaulio žmonių didžiąją savo turto dalį susikrovė iš technologijų holdingo, kurio bendra grynoji vertė yra 666 milijardai dolerių, šiemet išaugusi net 147 milijardais dolerių.
Tarp didžiausių 2020 m. laimėtojų – Elonas Muskas, kurio grynoji vertė šoktelėjo daugiau nei dvigubai iki 69,7 milijardo dolerių dėl „Tesla Inc“ akcijų augimo.
„Microsoft Corp.“ įkūrėjas B. Gatesas ir buvęs generalinis direktorius Steve’as Ballmeris taip pat smarkiai praturtėjo, nors jau seniai paliko kompaniją. Indijos milijardierius Mukeshas Ambani, kurio turtas susietas su didžiausia pasaulyje naftos perdirbimo gamykla, taip pat pasinaudojo ekonomikos poslinkiu į internetą. Jo valdomo konglomerato „Reliance Industries Ltd.“ akcijos šiemet išaugo 45 proc., kompanijai išsiplėtus į skaitmeninį ir mažmeninės prekybos verslą. Šiuo metu jis yra penktasis turtingiausias žmogus pasaulyje.
Tarp dešimties turtingiausių žmonių rasime tik du, kurių turtas 2020 m. sumažėjo: tai prabangos prekių magnatas Bernardas Arnaultas ir „Berkshire Hathaway Inc.“ vadovas Warrenas Buffettas. Technologijų pramonei sparčiai augant, daugiau nei 200 iš 500 „Bloomberg“ stebimų milijardierių šiemet prarado pinigų.
Milžiniškos technologijų kompanijos kontroliuoja skaitmeninės ekonomikos infrastruktūrą panašiai, kaip XX a. pradžioje Aukso amžiaus kreditoriai monopolizavo Amerikos industrinę ekonomiką. Masačusetso technologijos instituto ekonomisto Darono Acemoglu paskaičiavimu, 1900 m. penkių didžiausių JAV kompanijų bendroji rinkos vertė sudarė mažiau nei 6 proc. visos šalies ekonomikos.
Šiuo metu penkių didžiausių Amerikos technologijų kompanijų – „Apple“, „Amazon“, „Alphabet“, „Facebook“ ir „Microsoft“ – rinkos vertė yra lygi maždaug 30 proc. JAV bendrojo vidaus produkto. Tai beveik dvigubai daugiau nei 2018 m. pabaigoje.
„Plėšikų baronų“ ekonominė galia paskatino ugningą reakciją: smurtines darbininkų riaušes ir reformas, kurios kadaise atrodė radikalios, kaip antai Shermano antimonopolinis aktas ir federalinis pajamų mokestis. Palyginti su politiniais sunkumais, su kuriais susidūrė Johnas D. Rockefelleris ir kiti XX a. pradžios pramonės magnatai, vyriausybės veiksmai prieš didžiąsias technologijų kompanijas buvo santykinai švelnūs. Bent jau iki šiol.
Kairieji politikai, įskaitant Alexandrią Ocasio-Cortez ir Bernie Sandersą, aršiai puola vis didėjančią nelygybę ir augantį milijardierių turtą. Protestuotojai susirinko priešais J. Bezoso penhauzą Manhatane, reikalaudami turto mokesčio. „Facebook“ darbuotojai atvirai kalbėjo apie savo darbdavio vaidmenį skleidžiant dezinformaciją ir neapykantą kurstančias kalbas.
Naujasis aukso amžius
Tokie monopolistai kaip J. D. Rockefelleris ir Andrew Carnegie savo įvaizdžius visuomenėje bandė nuplauti pasitelkdami plataus masto filantropiją. Šis žingsnis atkartojamas ir šiame naujajame aukso amžiuje.
B. Gatesas ir W. Buffettas pasirašė „Dovanojimo pasižadėjimą“ – įsipareigojimą per gyvenimą išdalinti didžiąją dalį savo turto. M. Zuckerbergas taip pat įsitraukė į filantropiją, 2015 m. įkūręs Chano Zuckerbergo iniciatyvą (CZI), kuria siekia „sustiprinti žmogiškąjį potencialą ir paskatinti lygybę“.
Bet net ir šie poelgiai sulaukė kritikos.
„Mūsų laikų supermilijardierius yra tas, kuris jaučiasi turįs teisę privačiai valdyti Jungtinių Valstijų gyventojus“, – teigia Anandas Giridharadas, knygos „Laimėtojai pasiima viską: pasaulio keitimo farsas, kurį vykdo elitas“ (Winners Take All: The Elite Charade of Changing the World) autorius, iškilus milijardierių filantropijos kritikas.
B. Gateso dosnumas ir aktyvizmas pandemijos metu sulaukė plataus pagyrimo, tačiau jis taip pat pritraukė sąmokslo teoretikus, įtariančius slaptus motyvus. „YouGov“ ir „Yahoo News“ apklausa nustatė, kad 44 proc. respublikonų ir 19 proc. demokratų tiki, jog B. Gatesas siekia kurti vakcinas, norėdamas įdiegti žmonėms sekimo implantus.
J. Bezoso kritikai taip pat negailestingi, nepaisant to, kad pastaruoju metu jo dosnumas išaugo: vasario mėnesį jis įsipareigojo skirti 10 milijardų dolerių kovai su klimato kaita, o balandžio mėnesį paaukojo 100 milijonų dolerių ne pelno siekiančiai organizacijai „Feeding America“. Jo šiųmetinis turto prieaugis jau dabar gerokai viršija aukojamas sumas. „Dovanojimo pasižadėjimo“ jis nepasirašė.
Dovanojimo pasižadėjimas
J. Bezoso buvusi žmona MacKenzie Scott pasižadėjimą pasirašė netrukus po to, kai sutuoktiniai pranešė apie skyrybas. M. Scott antradienį pranešė, kad nuo to laiko paaukojo 1,7 milijardo dolerių keliems tikslams, įskaitant rasinę lygybę, klimato kaitą ir visuomenės sveikatą.
„Man net abejonių nekyla, kad bet kurio žmogaus asmeninis turtas yra bendrų pastangų ir socialinių struktūrų rezultatas – struktūrų, kurios keletui žmonių suteikia galimybes, o nesuskaičiuojamai daugybei kitų sudaro kliūtis“, – sakė ji.
Pandemijos metu didžiosios technologijų kompanijos visgi užsitarnavo šiokią tokią pagarbą, net ir iš kritikų pusės.
„Mums pasisekė, kad turime šias skaitmenines technologijas, – pripažįsta D. Acemoglu iš MIT. – Be jų karantinas ir socialinė atskirtis būtų kur kas sunkiau išgyvenama.“
Tačiau viskas turi savo kainą: „Technologijų kompanijos pradės dar labiau dominuoti ekonomikoje ir mūsų socialiniame gyvenime, ženkliai paspartės didesnio automatizavimo tendencija“, – sako D. Acemoglu. Jis perspėja, kad spartus technologijų kilimas gali pagilinti nelygybę, sumažinti gerų darbo vietų skaičių ir susilpninti demokratiją.
Toks susirūpinimas gali supriešinti technologijų kompanijas ir jų milijardierius savininkus su vyriausybėmis, kurių finansus nusiaubė pandemija. Dalyvaudami šių metų JAV prezidento rinkimų varžybose, Elizabeth Warren ir B. Sandersas siūlo įvesti milijardierių turto mokestį – ši idėja rinkėjams patinka.
Buvęs viceprezidentas Joe Bidenas, spėjamas demokratų kandidatas, su turto mokesčiu nesutinka, tačiau agituoja dėl didesnių tarifų turtuoliams ir korporacijoms bei ragina kamšyti nekilnojamojo turto mokesčių spragas.
Be turto mokesčio ar kitų naujoviškų rinkliavų apmokestinti M. Zuckerbergo, J. Bezoso ir kitų technologijų milijardierių turtą būtų nelengva. Didžioji jų turto dalis yra kylančios akcijos, kurios nėra apmokestinamos, kol neparduotos.
„Milijardieriai sukaupia milžinišką nerealizuotą kapitalo prieaugį, už kurį nemoka didelių mokesčių, o kartais ir visai nuo jų išsisuka“, – pažymi Kalifornijos universiteto Berklyje ekonomikos profesorius Gabrielis Zucmanas, padėjęs B. Sandersui ir E. Warren parengti turto apmokestinimo pasiūlymus.
