Ir vis dėlto Europos mažmenininkų korporatyviniuose sprendimuose moterys paprastai nedalyvauja, ir Melanie Smith nerimauja, kad koronavirusas tik dar labiau pablogino padėtį.

„Daugelis dalykų, kuriuos matau, verčia sunerimti, kad pandemijos metu moterys grįžo 20 metų atgal“, – teigia Jungtinės Karalystės internetinės maisto parduotuvės „Ocado Retail“ generalinė direktorė ir viena iš nedaugelio šiam sektoriui atstovaujančių moterų lyderių Europoje. Ji pažymėjo, kad karantino metu moterys vilko didžiąją namų ruošos ir vaikų priežiūros dalį, todėl turėjo mažiau laiko karjerai.

Dar iki viruso atakos dešimtmetį trunkančios lyčių lygybės pastangos tik nedaugeliui moterų padėjo užimti vadovaujančias pareigas Europos mažmeninės prekybos sektoriuje. Didžiojoje Britanijoje nė vienam iš FTSE 350 indekso mažmenininkų nevadovauja moteris. Žemyne tik 3 proc. iš 87 pagrindinių bendrojo vartojimo ir mažmeninės prekybos prekių kompanijų valdo moterys, teigiama Europos Sąjungos remiamos organizacijos „European Women on Boards“ sausio mėnesio pranešime.

Ir tai nepaisant to, kad daugelį metų vykdomi tyrimai liudija, jog visame pasaulyje moterys sudaro nuo 70 iki 80 proc. visų pirkėjų. Jos taip pat sudaro didžiąją dalį mažmeninės prekybos darbo jėgos. „Bloomberg“ atliktoje apklausoje, kurioje apžvelgiamos dvi dešimtys didžiausių listinguojamų Europos mažmeninės prekybos, mados ir prabangos prekių kompanijų, nustatyta, kad moterys sudaro vidutiniškai 63 proc. visos darbo jėgos. Ir vis dėlto tik mažiau nei ketvirtadalyje šių įmonių moterys užima vadovaujančias pareigas.

Nors daugelis kompanijų yra išsikėlusios lyčių lygybės tikslus ir įtraukusios moteris į savo stebėtojų tarybas (dažniausiai skirtas antspaudams dėlioti), tik nedaugelis jų yra vadovės, priimančios aukšto lygio vadybos sprendimus.

Vokietijos „Adidas AG“, tarp kurio prekių ženklo ambasadorių yra Beyonce, „Zalando SE“, daugiausia prekiaujanti moteriškais drabužiais ir aksesuarais, ir akinių mažmenininkas „Fielmann AG“, kurio 72 proc. darbuotojų yra moterys, savo valdyboje neturi nė vienos moters. Tą patį galima pasakyti ir apie olandų akinių gamintoją „GrandVision NV“ bei šveicarų prabangos prekių firmą „Richemont SA“. Dešimt pagrindinių regiono prekybos centrų tinklų, nuo Vokietijos „Schwarz Group“ ir „Carrefour SA“ Prancūzijoje iki Jungtinės Karalystės „Tesco Plc“ ir „Ahold Delhaize NV“ Nyderlanduose, vadovaujami vyrų.

Jungtinėse Valstijose moterys įgyja vis daugiau galios ir jau vadovauja keletui mažmenininkų, įskaitant „The TJX Companies Inc.“ ir „Williams-Sonoma Inc.“ bei populiarius maisto prekių tinklus „Giant Eagle Inc.“ ir „Wegmans Food Markets Inc.”. Judith McKenna, „Walmart Inc.“ tarptautinio padalinio vadovė – be abejo, viena galingiausių moterų mažmeninės prekybos pasaulyje. O štai Europa vis dar vengia skirti moteris į aukščiausias pareigas.

Foto: Shutterstock

Regionui pamažu kylant iš pandemijos, kai kurie, pavyzdžiui, Angela Cretu, tiesioginio grožio prekių pardavėjo „Avon“ generalinė direktorė, sako, kad krizė išeis į naudą moterų galimybėms. „Era, kai aštuonias valandas per parą praleisdavome tam tikroje lokacijoje ir važinėdavome į ją iš namų ir atgal, praėjo ir jau niekada nebegrįš tokia pati“, – teigia ji.

Jai pritaria vadovų paieškos firmos „Clarity“ įkūrėja Fran Minogue, kuri tikisi, kad naujai atrastas lankstumas dirbant iš namų atvers daugiau durų moterims. Tai ne tik suteiks „didžiules galimybes“, bet ir leis „vadovaujantiems vyrams pamatyti, kad tvarkytis galima ir kitais būdais“, – sakė ji.

Galbūt. Tačiau sektoriaus istorijoje netrūksta nepateisintų lūkesčių.

Imkime kad ir „Richemont“ pirmininką Johanną Rupertą. 2016 m. jis pareiškė norįs, kad Šveicarijos prabangos prekių kompanijai vadovautų kuo mažiau pražilusių prancūzų. Anot jo, tokie prekių ženklai, kaip „Cartier“ ir „Chloé haute couture“, nusipelno tokių sprendimų priėmėjų, kurie atspindėtų jų klientų bazę.

Praėjus ketveriems metams, du trečdaliai kompanijos vyriausiojo vykdomojo komiteto, kuriam vadovauja generalinis direktorius Jerome'as Lambertas, tebėra prancūzai. Visi šeši komiteto nariai yra vyrai, o penki iš jų 50-ties metų arba vyresni. Grupės valdyboje tik keturios iš 20 narių yra moterys – šis skaičius gali sumažėti iki trijų, nes žmogiškųjų išteklių direktorė Sophie Guieysse praėjusį mėnesį pasitraukė iš vyriausiojo vykdomojo komiteto, nusprendusi nekovoti dėl perrinkimo šiais metais.

„Kompanijose, kuriose daugiausia dirba moterys, aukščiausias pozicijas dažniausiai užima vyrai; kalbame ne apie talentų ar ambicijų trūkumą, – teigia Denise Wilson White, vadovaujanti Jungtinės Karalystės vyriausybės remiamai „Hampton-Alexander Review“. – Moterys lieka nuošaly, nes atrankos procesas yra šališkas, o vyrai vadovai paprastai renkasi įpėdinius pagal savo atvaizdą.“

Moterys, esančios žemesniajame darbo spektro gale, taip pat smarkiau nukentėjo per pandemiją, kai mažmeninės prekybos sektorius atsisakė daugelio darbo vietų.

„Moterų netrūksta tokiose nesaugiose užimtumo formose, kaip ne visos dienos, trumpalaikis ar net neįteisintas darbas, – sako Oliveris Roethigas, darbo sąjungos „UNI Europe“ regioninis sekretorius. – Daugelis atleidimų iš darbo, kuriuos iki šiol matėme, buvo greitosios mados srityje, kurioje moterys sudaro didžiąją darbuotojų dalį.“

Verslui remti moteris yra rimtų priežasčių. Pasak lyčių įvairovės konsultacijų agentūros „The Pipeline“, didelės Jungtinės Karalystės įmonės, kurių vykdomosiose valdybose yra bent trečdalis moterų, yra vidutiniškai 10 kartų pelningesnės nei tos, kurių valdybose sėdi vieni vyrai. Tokios kompanijos kaip „Richemont“, „Zalando“, „Adidas“, „Fielmann“ ir „GrandVision“ teigia aktyviai siekiančios didesnės lyčių lygybės.

Apsipirkinėjimas
Foto: Unsplash

„Adidas“ teigia, kad aktyviai ieško naujo pasaulinio žmogiškųjų išteklių vadovo, kuris padėtų sukurti įvairesnę ir labiau įtraukiančią kompaniją. „Zalando“ nori, kad iki 2023 m. moterys užimtų mažiausiai 40 proc. visų postų šešiuose aukščiausiuose pareigybių lygmenyse. „Fielmann“ sako, kad iki 2024 m. pabaigos savo valdyboje planuoja turėti bent vieną moterį.

„Richemont“ praėjusiais metais įvairovės direktore paskyrė Mariną Corti. Naujausios kompanijos, kurioje moterys sudaro 58 proc. visos darbo jėgos, ataskaitoje matyti tam tikra pažanga. Dabar moterys užima 34 proc. iš 440 vadovaujančių pozicijų ir 17 proc. grupės generalinių direktorių pareigų.

„Gucci“ savininkas „Kering“ sukasi geriau. Moterys sudaro 63 proc. visų kompanijos darbuotojų, atlieka 55 proc. vadovaujančių vaidmenų, užima 33 proc. vykdomojo komiteto ir 60 proc. direktorių valdybos postų. Remiantis paskutine metine „LVMH“ ataskaita, čia moterys užima 44 proc. aukščiausiojo lygio vadovų pozicijų, palyginti su vos 23 proc. 2007 m.

Natalie Massenet, įkūrusi mados portalą „Net-A-Porter Ltd.“ ir „Imaginary“, rizikos fondą, daugiausia dėmesio skiriantį vartotojų prekių ženklams, sako, kad daugelis prabangos prekių ženklų buvo įkurti ir „pastatyti vyrų, ir jie neketina užleisti savo vietos“.

Ir vis dėlto ji mano, kad mažmeninės prekybos sektorius įtraukia vis daugiau moterų, o pandemija šią pozityvią tendenciją dar labiau sustiprins. „Tiek „Kering“, tiek „LVMH“ labai noriai samdo moteris, ir manau, kad neilgai trukus išvysime moterų vadovaujamą prabangos konglomeratą, – teigė ji. – Pokyčiai jau vyksta.“

Sausio mėnesį Švedijos „Hennes & Mauritz AB“ (arba „H&M“, kaip kompanija yra žinoma plačiau) paskyrė Heleną Helmersson pirmąja greitosios mados pionieriaus vadove moterimi. Tarp kitų iškilių šio sektoriaus moterų rasime Anne Pitcher, „Selfridges“ grupės Jungtinėje Karalystėje vykdančiąją direktorę, Sharon White, prekybos centrų kompanijos „John Lewis Partnership Plc“ pirmininkę ir Kate Swann, žinomą britų mažmeninės prekybos atstovę, anksčiau vadovavusią tinklui „WH Smith Plc“ ir Londone listinguojamai maitinimo įmonei „SSP Group“, o dabar pirmininkaujančią internetinei sveikinimo atvirukų kompanijai „Moonpig“.

O kur dar garsenybių makiažo meistrė Charlotte Tilbury, praėjus vos septyneriems metams nuo įkūrimo pardavusi savo vardo grožio produktų verslą Ispanijos kvepalų ir mados grupei „Puig“ už 1 milijardą svarų (1,3 mlrd. dolerių).

Vis dėlto tai tėra graudžiai nedidelė moterų grupelė vyrų vandenyne. „Ocado“ atstovaujanti M. Smith teigia, kad moterys vis dar susiduria su rimtomis kliūtimis, todėl visur reikia daugiau lankstumo – pradedant pasidalijimu vaiko priežiūros atostogomis ir baigiant darbu iš namų.

„Mano fundamentalus įsitikinimas yra tas, kad jei mes remsime abu tėvus, o ne tik moteris, kad jie augintų šeimas, laikui bėgant konkurencijos sąlygos susibalansuos“, – svarsto ji.