Kai pagaliau suvaldysime pandemiją, ši permaina bus sutikta su džiaugsmu – tiek išlaidas mažinančių kompanijų, tiek darbuotojų, kurie baidosi kasdieninio važiavimo į darbą. Tačiau komercinio turto savininkams – jau ir taip kenčiantiems dėl fizinių prekybos vietų populiarumo mažėjimo – pasekmės gali būti rimtos. Komercinio nekilnojamojo turto kompanijų, tokių kaip „Land Securities Group Plc“ ir „British Land Co. Plc“, rinkos vertė jau nusmuko.

Ir tai susiję ne tik su „Alphabet Inc.“, „Twitter Inc.“ ar „Facebook Inc.“ darbuotojais, kuriems darbas iš namų yra pakankamai paprastai įgyvendinamas žingsnis. Visų rūšių kompanijos mąsto tą patį. Vartojimo prekių milžinės „Unilever“ vadovas Alanas Jope nemano, kad jo darbuotojai kada nors 100 proc. sugrįš į biurus. Šveicarijos bankas „UBS Group AG“ teigia, kad trečdalis jo darbuotojų galės ir toliau dirbti iš namų.

Kadangi nekilnojamasis turtas verslui reiškia aukštus kaštus, darbdaviai mielai sumažintų savo biurų plotą. Didžiosios Britanijos prabangos prekių kompanija „Burberry Group Plc“ šiuo metu bando išsiaiškinti, ar pavyktų sutaupyti kaštų biurams už Jungtinės Karalystės ribų.

„UBS“ analitikai daro prielaidą, kad vidutiniškai darbas iš namų vieną ar dvi dienas per savaitę gali tapti visiems priimtina norma. Tai turėtų didelę įtaką laisvų darbo vietų biuruose skaičiui, kuris yra glaudžiai susijęs su patalpų nuoma. Pavyzdžiui, komerciniame Londono Vest Endo rajone padidėjęs darbas iš namų – ir artėjanti recesija – gali reikšti, kad laisvų darbo vietų lygis išaugs nuo 3,3 proc. 2020 m. pirmąjį ketvirtį iki daugiau nei 10 proc. metų pabaigoje, praneša „UBS“. 2022 m. jis gali siekti 11,5 proc., teigia bankas.

Tikroji krizė prasidės ne iškart. „Bloomberg Intelligence“ analitikė Susan Munden pažymi, kad komerciniai nuomininkai yra pririšti prie nuomos sutarčių, o išankstinis jų nutraukimas kainuoja didelius pinigus. Didžiausių Europos nekilnojamojo turto firmų siūloma vidutinė nuomos trukmė svyruoja nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Foto: Shutterstock

Geresnė žinia nekilnojamojo turto pramonei yra tai, kad komercines patalpas ji galės panaudoti gyvenamajai paskirčiai, darant prielaidą, kad žmonės vis dar norės gyventi miestuose, kai pasibaigs pandemija. Tokiu būdu sumažinant pasiūlą, „UBS“ apskaičiavo, kad Vest Endo biurų laisvų darbo vietų lygis iki 2025 m. galėtų stabilizuotis ties 5,1 proc.

Vis dėlto biurai neišnyks. Nors „Zoom“ pakankamai sėkmingai perėmė transakcinius darbo elementus, niekas nepakeis bendravimo akis į akį, kai dirbama prie kūrybinio projekto, kuriamas klientų pasitikėjimas ar konsultuojamas personalas.

Tačiau nekilnojamojo turto savininkams teks pasistengti. Nuomininkai jau ir anksčiau norėjo modernių, aplinkai draugiškų pastatų, kuriuose būtų tiekiamas geros kokybės oras, įrengtos lauko terasos ir tokie patogumai kaip dviračių saugyklos. „Covid-19“ šią tendenciją dar paspartins.

Nekilnojamojo turto vystytojai, tokie kaip „Derwent London Plc“ – garsėjantis stilingais pastatais, įskaitant „White Collar Factory“ Šordiče, kuris gali pasigirti ant stogo įrengtu bėgimo takeliu – gali būti atsidūrę palankesnėje padėtyje. „British Land“ sureagavo į pokyčius, atnaujindama savo įžymaus „Broadgate“ pastato, kurį valdo Londone, dalis. Paryžiaus nekilnojamojo turto specialistas „Gecina SA“, kurio misija yra „projektuoti, statyti ir valdyti gyvenamąsias patalpas, praturtinant mūsų klientų patirtį“, per pirmąjį šių metų pusmetį pastebėjo savo grynosios turto vertės augimą.

Nepaisant to, kad biurai tuštėja, jiems gali tekti išlaikyti pakankamai daug erdvės, kad būtų galima užtikrinti, jog darbo stalai stovi tinkamu atstumu. Atsižvelgiant į griežtesnius higienos reikalavimus, keitimasis stalais gali būti vis mažiau pageidautinas. Jei biuras bus naudojamas bendradarbiavimui, daugiau erdvės reikėtų numatyti susirinkimų kambariams. „British Land“ jau sulaukia susidomėjimo iš kompanijų, ieškančių lankstesnių erdvių.

Didesnis nuomininkų poreikis lankstumui – ar tai būtų trumpesnis nuomos terminas, ar mėnesinės įmokos – taps iššūkių nuomotojams, kuriems reikalingas tam tikras užtikrintumas, kad patys galėtų grąžinti savo dideles paskolas. „Covid-19“ eroje tokių ilgalaikių garantijų kaip tik ir trūksta.