Šios išlaidos – naujausias aviacijos pramonės gebėjimo naikinti turtus pavyzdys, nors britų milijardierius greičiausiai nenustebo, juk kadaise pats pasakė: „Jei nori tapti milijonieriumi, pradėk nuo milijardo dolerių ir investuok į naujas oro linijas.“
Oro linijų verslas nuo seno nenugalimai traukia turtingiausius pasaulio magnatus. Kai kurie žymiausi pasaulio verslininkai, pradedant „AirAsia Group Bhd“ Tony Fernandesu ir baigiant „JetBlue Airways Corp.“ įkūrėju Davidu Neelemanu, susikrovė turtus skraidindami žmones padangėmis. Tačiau koronaviruso pandemijos metu oro kelionėms patyrus sunkų smūgį, žlunga net tie, kurie seniai įpratę prie šios kapitalui imlios pramonės svyravimų ir menkų maržų.
Dešimties didelių, viešai kotiruojamų avialinijų, siejamų su iškiliais magnatais, kuriuos stebi „Bloomberg Billionaires Index“, rinkos vertė nuo metų pradžios susitraukė 14 milijardų dolerių.
Ši krizė jau pareikalavo galybės aukų. Anksčiau šiais metais Warrenas Buffettas nesėkmingai įsigijo keturias dideles JAV oro linijas, pripažindamas, kad dėl šios investicijos prarado „Berkshire Hathaway Inc.“ pinigus. Tai buvo jo antrasis apsipirkimas, nors anksčiau pats atsižegnojo nuo šio sektoriaus.
Didžiausias Lotynų Amerikos vežėjas „Latam Airlines Group SA“, tarp kurio akcininkų yra čiliečių Cueto šeima, Niujorke jau paprašė teismo apsaugos nuo bankroto. Kovo mėnesį D. Neelemanas – įkūręs tokias kompanijas kaip „JetBlue“ ir Kanados „WestJet Airlines“ – išpardavė daugiau kaip 80 proc. Brazilijos vežėjo „Azul SA“ akcijų po to, kai buvo pareikalautas papildomas užstatas 30 milijonų dolerių asmeninei paskolai.
Krizė taip pat iškėlė į paviršių struktūrines problemas ir povandenines sroves. „Norwegian Air Shuttle ASA“ skolos privedė prie restruktūrizacijos. Pigių skrydžių bendrovė, kurios bendraįkūrėjas Bjornas Kosas yra buvęs naikintuvo pilotas, transatlantiniuose maršrutuose metęs iššūkius tokiems milžinams kaip „British Airways“, tebėra smarkiai įsiskolinusi ir perspėjo, kad greičiausiai bandys pritraukti daugiau kapitalo.
Europos biudžetinis vežėjas „EasyJet Plc“, kuris tik dabar atsigauna po beveik visiško skrydžių sustabdymo, taip pat ginčijasi dėl vidinių nesutarimų. Kompanijos įkūrėjas ir pagrindinis akcininkas Steliosas Haji-Ioannou nesėkmingai mėgino nuversti vykdomąją valdžią ir užkirsti kelią „Airbus SE“ lėktuvų pirkimui – jo tvirtinimu, vežėjui jie nei reikalingi, nei įperkami.
Šeimyninis konfliktas iš tikrųjų pasitarnavo Pietų Korėjos Cho šeimai, kurios holdingo kompanijai „Hanjin Kal Corp.“ priklauso „Korean Air Lines Co.“ ir „Jin Air Co.“ akcijos. „Hanjin Kal“ akcijos 2020 m. pašoko 143 proc., kol vyko kova dėl kompanijos kontrolės. Atskirai parduodamų oro linijų akcijos nukrito.
Galimas daiktas, kad pramonė atsigaus pakankamai greitai, kad sustabdytų kai kuriuos nuostolius. Esama požymių, kad kelionių paklausa pradeda atsigauti, o tai teikia vilties, kad palengvės ir spaudimas vežėjams.
Tačiau iki įprastos verslo rutinos dar tikrai toli. „Delta Air Lines Inc.“ atsisakė planų atkurti kai kurias paslaugas po to, kai JAV dėl padaugėjusių koronaviruso atvejų sumažėjo jau spėjusi atsigauti kelionių paklausa. Nepaisant restruktūrizavimo planų, „Virgin Atlantic“ pranešė, kad sulaukti pelno tikisi tik nuo 2022-ųjų.
