Naujas „YouGov“ tyrimas 26 šalyse parodė, kad viso pasaulio vartotojai nerimauja dėl savo darbo vietų ir namų ūkio biudžeto. Jie taip pat atsargiai leidžia ar investuoja turimus pinigus.
Tai reiškia, kad kai kurių veiklos sričių atsigavimas – daugelio politikų minimas kaip priežastis žvelgti į ateitį optimistiškai – vis dėlto užtruks, kol žmonės sugrįš į parduotuves, oro uostus ir restoranus.
Darbo vietos saugumas daugeliui žmonių kelia rimtą susirūpinimą: daugiau kaip 30 proc. darbuotojų savo darbe jaučiasi mažiau saugūs nei prieš mėnesį, o maždaug pusė respondentų ir toliau atsisako nebūtinųjų išlaidų. Maža to, trigubai daugiau amerikiečių būtų linkę taupyti, o ne išleisti netikėtai gautą grynųjų pinigų sumą; Jungtinėje Karalystėje taupytojų skaičius yra daugiau nei keturgubas.
Išaugęs nerimas dėl darbo seka po negailestingo antrojo ketvirčio. Tarptautinė darbo organizacija apskaičiavo, jog karantino ir kitų apribojimų padaryta žala darbo rinkai prilygsta 400 milijonų darbo vietų praradimui.
Remiantis „YouGov“ ekonomikos atsigavimo matuokliu (Economic Recovery Tracker), kurio veikimas paremtas 27 681 respondento atsakymais ir kurios duomenis išimtinėmis teisėmis gavo „Bloomberg“, susirūpinimas išlieka net ir po to, kai karantino apribojimai buvo gerokai sušvelninti.
Daugumoje šalių žmonių, nerimaujančių dėl darbo praradimo, proporcija yra 10 proc. didesnė nei prieš aštuonias savaites.
JAV, kurioje vėl stebimas viruso atsigavimas, susirūpinimas taip pat didėja: 23 proc. darbuotojų jau
iasi neužtikrinti dėl savo darbo vietos, lyginant su 18 proc. prieš dvi savaites.
Būgštavimai dėl darbo persidengia su nerimu dėl pinigų. Paklausti, ką veiktų su netikėtai gauta grynųjų pinigų suma, prilygstančia mėnesio pajamoms, respondentai buvo kur kas labiau linkę pasidėti ją į banką. Trisdešimt septyni procentai amerikiečių respondentų teigė, kad taupytų, ir tik 13 proc. išlaidautų. Jungtinėje Karalystėje taupytojų persvara buvo dar ryškesnė: 58 proc. prieš 13 proc. Atsakymai panašūs visame pasaulyje: daugiau nei 40 proc. žmonių rinktųsi taupyti ir Australijoje, Indijoje, Prancūzijoje, Indonezijoje, Norvegijoje bei Kanadoje.
Nedidelė respondentų dalis investuotų į vertybinius popierius, nors visose valstybėse, išskyrus vieną, tokių atsakymų proporcija nesiekė 20 proc. Visose Didžiojo septyneto šalyse šį atsakymą pasirinko vienaženklis respondentų skaičius.
Negana to, visose šalyse maždaug vienas iš keturių namų ūkių krizės metu buvo priverstas praimti turimas santaupas, o daugiau kaip 10 proc. apsiėmė naujus įsiskolinimus.
Apskritai paėmus, žmonės baiminasi dėl darbo vietos praradimo ar sumažėjusių pajamų, todėl yra linkę verčiau mažinti išlaidas, o ne ištempti savo finansus.
Remiantis apklausos rezultatais, „aktyviai mažinančių nebūtinąsias išlaidas“ žmonių proporcija yra kur kas didesnė nei tų, kurie savo išlaidas yra linkę padengti iš santaupų. Toji dalis nuo pandemijos pradžios šiek tiek susitraukė, tačiau visų šalių vidurkis vis dar yra netoli 50 proc.
