„Kinijos darbininkai labiau įgudę siūti sportinius batelius, – sako avalynės gamintojos „Baldinini“ pirmininkas. Šią įmonę 1910 metais šiaurinėje Italijoje įkūrė jo šeima, čia iki šiol veikia jo gaminamų aukščiausio segmento prekių pagrindinis centras. Kad galėtų gaminti sportinę avalynę, bendrovė tiesiogiai priklausoma nuo kinų įmonės, esančios Šendžene.

„Gamybos sąnaudos ten 75 proc. mažesnės nei Italijoje. Negaliu net pagalvoti, kas būtų, jei tektų jų atsisakyti ir čia perkelti tą konkrečią gamybos liniją, – sakė jis. – Tiesiog nėra kito kelio, nebent Italijos vyriausybė nuspręstų drastiškai mažinti mokesčius ir darbo sąnaudas.“

Jau ir taip alinama Jungtinių valstijų bei Kinijos kurstomos įtampos prekyboje, Europos Sąjunga po pasaulinės pandemijos, sukėlusios giliausią recesiją per beveik šimtmetį, sustiprino pastangas gaminti produkciją arčiau namų. Nors vaistams ir medicinos įrangai teikiamas pagrindinis prioritetas, iniciatyva įgauna vis platesnį spektrą.

Išstodami neįprastais pareiškimais apie pramonės politiką, tiek Europos centrinio banko (ECB) vykdomosios valdybos narys Luisas de Guindosas, tiek Nyderlandų centrinio banko valdytojas Klaasas Knotas yra pareiškę, kad įmonės turėtų apvarstyti galimybę perkelti dalį savo tiekimo grandinių arčiau savo gimtosios šalies, net jei tai reikštų didesnes sąnaudas.

Nors Jungtinės Valstijos jau anksčiau ir daug garsiau išsakė savo susirūpinimą dėl Kinijos ekonominio pakilimo, Europa siekia sutrukdyti Kinijos ekspansinei politikai, įskaitant ir ketinimus įvesti tarifus, mėginant apriboti „Juostos ir kelio“ infrastruktūros planus.

Europos Komisija (EK) tikisi, kad siūlomas 750 mlrd. eurų vertės (846 mlrd. JAV dolerių) paketas, kuris turėtų pagelbėti koronaviruso pandemijos paralyžiuotai Europos ekonomikai, padės užtikrinti „strateginę autonomiją“ pagrindiniuose sektoriuose ir sukurti stipresnės vertės grandines ES viduje. EK teigimu, naujoji farmacijos sektoriaus strategija padėtų atremti rizikas – pavyzdžiui, ribotus gamybos pajėgumus Europoje, – išryškėjusias krizės metu.

Užduotis nebus iš lengvųjų. Kinija pagamina apie 40 proc. visų aktyvių farmacijos ingredientų, naudojamų visame pasaulyje, teigia „Stada Arzneimittel AG“, Vokietijos generinių ir nereceptinių vaitų gamintoja, kurios gamybiniai pajėgumai didžiąja dalimi yra Europoje.

Nors Kinija yra pagrindinė tiekimo grandinės dalis, bendrovė pastaraisiais mėnesiais didina ilgesnio galiojimo komponentų atsargas ir bando importuoti medžiagas iš daugiau nei vieno gamintojo ir iš skirtingų šalių, sakė „Stada“ atstovas.

Toks postūmis neapsiriboja pasiūlymu iš Briuselio. Nacionalinės bloko vyriausybės ragina įsigyti atsargas vietoje, savo valstybės teritorijoje, taip palaikant konkurenciją dėl investicijų į gamybos pajėgumus.

Foto: Sipa / Scanpix

Vokietijos planas

Vokietija, siekdama sumažinti pagrindinių pramonių pažeidžiamumą galimiems prekybos srautų trikdžiams, planuoja per artimiausius kelis mėnesius pristatyti tiekimo grandinių strategiją. Tuo tikslu didžiausia Europos ekonomika ketina įvesti griežtesnes taisykles dėl žmogaus teisių ir aplinkosaugos, susijusių su įvežtine produkcija, taip stengdamasi labiau apsaugoti vietos gamintojus.

Bet kokios įvedamos taisyklės neturi sukelti papildomos naštos bendrovėms, birželį po susitikimo su pramonės atstovais kalbėjo šalies ekonomikos ministras Peteris Altmaieris.

Tiekimo grandinių atsparumas yra labais svarbus Vokietijos pramonėje, nes 17 proc. jos gamybos priklauso nuo pasaulinių tiekėjų – ši dalis daug didesnė nei kitose valstybėse. Miunchene įsikūrusio instituto „Ifo“ neseniai atliktas tyrimas parodė, kad dėl Vokietijos priklausomybės nuo tarptautinių tiekėjų šaliai gali būti nelengva grįžti į įprastą verslo veiklos lygį po pandemijos.

Faktai byloja, kad didelio masto gamybos grąžinimas į Europą sunkiai tikėtinas, visų pirma dėl vis stiprėjančio Kinijos vaidmens. Azijos supervalstybė jau dabar sudaro apie 40 proc. pasaulinių transporto priemonių pristatymų ir yra pirmaujanti „Volkswagen“ automobilių rinka. Šių metų gegužę Vokietijos automobilių milžinė dar labiau sustiprino savo pozicijas šalyje, įsigijusi baterijų įmonės „Guoxuan High-Tech Co.“ ir savo elektrinių transporto priemonių partnerės akcijų.

„Gamintojai juda link labiau regioninio tiekimo šaltinių, – sakė Elmaras Kadesas, konsultacinės įmonės „AlixPartners“ konsultantas. – Bet to neįmanoma pasiekti šimtu procentų, nes bendrovėms vis tiek reikės atsivežti kai kurias žaliavines medžiagas, tauriuosius metalus ar elektronikos komponentus, naudojamus viso pasaulio mastu.“

Kad pasipriešintų Azijos dominavimui elektromobilių baterijų rinkoje, Prancūzija bei Vokietija suvienijo pastangas suteikti impulsą Europos pramonei. Blokas ateinančiais metais planuoja investuoti apie 8,2 mlrd. eurų į naujas baterijų elementų galiūnes, sako Laurentas Michelas, Prancūzijos ekologinės transformacijos ministerijos, atsakingos už transportą, atstovas.

Maroko momentas

Perkelti gamybą arčiau dar nebūtina reiškia, kad ji bus kažkur ES viduje. Naujos gamyklos gali būti įkurtos ir už bloko ribų.

Nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas mėgina išlaikyti gamybą šalies viduje, vietinės automobilių gamintojos mažina pajėgumus Prancūzijoje ir atidaro naujas į eksportą orientuotas įmones Maroke. „Peugeot“ automobilių gamintoja „PSA Group“ atidarė ten savo didžiausią gamyklą už Europos ir Kinijos ribų.

Siekdama sustiprinti šalies eksportą, Maroko valdžia sugebėjo pritraukti 70 automobilių komponentų gamintojų, pasitelkusi tokias iniciatyvas kaip nemokami žemės sklypai, mokestinės lengvatos ir didelio masto investicijos į infrastruktūrą.

Portugalija, kuri išsiskiria gana žemais atlyginimais, palyginti su kitomis ES šalimis, dar prieš viruso protrūkį mėgino sutrumpinti tiekimo grandines.

„Jau maždaug prieš porą metų matėme tam tikrą judėjimą šia kryptimi, tiek pramonės, tiek paslaugų sektoriuose“, – interviu sakė Luisas Castras Henriquesas, Portugalijos prekybos ir investicijų agentūros „Aicep“ vykdomasis direktorius.

Tarp pavyzdžių, galima būtų paminėti investicijas tokių investuotojų kaip Japonijos automobilių ir tekstilės pramonės atstovė „Howa Tramico“, Vokietijos išmetamųjų dujų technologijų ekspertė: „Eberspaecher Gruppe GmbH“ ir Pietų Korėjos „Hanon Systems“, gaminanti kompresorius automobilių oro kondicionavimo sistemoms.

Lenkija, Rumunija

Rytų Europoje tokios šalys kaip Lenkija ir Rumunija, taip pat skuba pritraukti investicijas, naudodamosi savo ES naryste, esančiais ryšiais su Vakarų bendrovėmis ir darbo sąnaudomis, kurios sudaro tik mažą dalelę tos sumos, kurią moka Vokietijos darbdaviai.

„Daugelis verslininkų ir investuotojų suka galvą, kaip atkurti tas suardytas tiekimo grandines, – birželio 17 dieną kalbėjo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, paskelbdamas planą atidėti mokesčius įmonėms, planuojančiomis reinvestuoti savo pelną šalyje. – Mes pareiškiame visam pasauliui – atvykite pas mus.“

Rumunija darbuojasi prie valstybinių garantijų programos, skirtos stambaus kapitalo bendrovėms, siekdama paskatinti vadinamąsias „plyno lauko“ investicijas.

Tarptautinių tiekimo grandinių suardymas, kurį sukėlė koronaviruso krizė, privertė įmones skirti daugiau dėmesio tiekėjų artumui, sakė L. de Guindosas iš ECB. Buvusio Ispanijos ekonomikos ministro komentarus atkartojo ir jo kolega.

„Pastaraisiais metais mes labai smarkiai priklausėme nuo tarptautinės svarbos grandinių“, – gegužę per olandų televiziją kalbėjo K. Knotas. Galbūt atėjo metas mažiau kliautis užsienio valstybėmis ir labiau susitelkti ties tiekimo saugumu, bet „tai turi savo kainą“, sakė jis.