Po ketverius metus trukusio mūšio teismuose V. Malkinui, buvusiam Rusijos senatoriui, Prancūzijos teismas birželį nurodė sumokėti 1,7 mln. dolerių mokesčių sąskaitą už vasarnamį, kuris įvertintas 31,7 mln. eurų (35 mln. JAV dolerių).

Ši byla yra viena iš kelių bylų, susijusių su 3 proc. Prancūzijos mokesčiu nuo nuosavybės vertės, kuriuo siekiama užkirsti kelią vadinamosioms „priedangos“ bendrovėms, mėginančioms išvengti turto mokesčių šalyje. V. Malkinas savo vasarnamį įsigijo per „landą“ Liuksemburge.

Šis mokestis taikomas siekiant neleisti turtuoliams išsisukti nuo tradicinio Prancūzijos turto mokesčio, teigia Arnaud Tailferis, Paryžiaus teisininkas. Tačiau mažai žinoma mokesčių pareigūnų naudojama taktika verčia nuosavybės savininkus kaip reikiant paplušėti, kad įrodytų, jog jiems priklauso ši valda, ir kad išvengtų 3 proc. mokesčio, kuris yra didesnis ir jam netaikomos jokios lengvatos.

Bet tą padaryti nėra taip paprasta. Teisėjai nurodė, kad V. Malkinas nesugebėjo oficialiai įrodyti, kad jam priklauso įmonė, kontroliavusi Prancūzijos struktūrą, kuri įsigijo minėtą nuosavybę.

„Ir nors visi žino, kad savininkas yra tas, kuriuo jis tvirtina esąs, mokesčių pareigūnai laikosi nuomonės, kad pagal Prancūzijos įstatymus nuosavybės teisės įrodymų nepateikta, – teigė A. Tailferis. – Kadangi ribotos turtinės atsakomybės akcinių bendrovių akcininkų sudėtis neturi būti atnaujinama Liuksemburge ar tokiose vietovėse kaip Gernsis, įrodyti nuosavybę yra nepaprastai sunku.“

Kitu plačiai žinomu atveju, rusų milijardierius Iskandaras Machmudovas buvo priverstas sausį sumokėti 1,56 mln. eurų mokesčių, susijusių su vila „Villa l’Ecossaise“ Žydrojo kranto regione.

V. Malkino advokatas Blaise-Philippe Chaumont‘as atsisakė komentuoti, kaip ir I. Machmudovo advokatas Ericas Hebrasas.

Dviguba pilietybė

67-erių metų V. Malkinas pirmus turtus susikrovė dešimtojo dešimtmečio pradžioje kaip vienas iš banko „Rosijski Credit Bank“ įsteigėjas. Trumpą laiką šis bankas buvo vienas iš didžiausių Rusijoje. 2004 metais V. Malkinas tapo Rusijos senatoriumi, bet 2013 metų kovą atsistatydino po jam mestų kaltinimų dėl dvigubos pilietybės ir turimų nuosavybių užsienyje, nors jis ir tvirtino nepažeidęs parlamento taisyklių.

Visai neseniai V. Malkinas vėl patraukė visuomenės dėmesį kaip vienas iš nukentėjusiųjų nuo bankininko Patrice‘o Lescaudrono, nuteisto sukčiaus, anksčiau dirbusio investicinės bankininkystės bendrovėje „Credit Suisse Group AG“.

Nuo 2010 metų Prancūzijos mokesčių administracija turi platesnius įgaliojimus surinkti dideles sumas iš savininkų, turinčių nuosavybes Alpėse ar Žydrajame krante, sakė A. Tailferis. Būtent tada vyriausybė laimėjo svarią pergalę aukščiausios instancijos teisme, kuri gerokai apsunkino savininkų galimybes įrodyti teisę į nuosavybę, įsigytą per įmones, įsikūrusias už Prancūzijos ribų.

V. Malkino atveju, „Crystal Vision Holdings“ 2012 ir 2013 metais skelbė, kad jis yra visų Liuksemburge veikiančios bendrovės akcijų savininkas. Į tokius pareiškimus sureagavę Prancūzijos mokesčių pareigūnai paprašė jo įrodyti nuosavybės teisę, tam, kad jis būtų atleistas nuo 3 proc. mokesčio nuo slidinėjimo vasarnamio vertės.

V. Malkinas pateikė daugybę dokumentų, bet nė vienas iš jų neįtikino mokesčių pareigūnų ar Provanso Ekso apeliacinio teismo, kuris priėmė sprendimą birželio 2 dieną. Jis turįs sumokėti 77 000 eurų baudų, taip pat 510 000 eurų nesumokėtų mokesčių už 2012 metus ir 951 000 eurų už 2013 metus, nes nuosavybė vertė išaugo kone dvigubai dėl didelio masto rekonstrukcijos.

„Credit Suisse“ paskola

Apeliacinis teismas neatsižvelgė į faktą, jog V. Malkinui miestas išdavė leidimus atlikti griovimo ir statybų darbus.

„Nebūtinai reikia būti savininku, kad pateiktum prašymą ir įgytum leidimą statybų darbams,“ – pareiškė teisėjai.

Teismo nesujaudino ir faktas, kad V. Malkinas ir jo žmona laidavo už „Credit Suisse“ paskolą, suteiktą 2013 metais „Immoluxe Courchevel“, Prancūzijos juridiniam asmeniui, įsigijusiam vasarnamį. Teisėjų teigimu, tai neįrodo, kad jie buvo Liuksemburgo bendrovės, kuriai priklausė „Immoluxe“, akcininkai.

Iš visų pateiktų įrodymų, argumentas, kuris turėjo didžiausių šansų laimėti prieš teisėjus, buvo dar viena „Immoluxe“ paskola, skirta finansuoti įsigijimo sandorį, kurios dokumentuose V. Malkinas buvo nurodytas kaip minėtos Prancūzijos struktūros savininkas. Bet teisėjai pareiškė, kad sutartis buvo privataus pobūdžio ir paliejo kritikos V. Malkinui už tai, kad jis nesugebėjo oficialiai užregistruoti dokumento.

Nors I. Machmudovas – didžiausias antros didžiausios Rusijos vario gamintojos akcininkas – patyrė panašų išbandymą, kai kas nenori atskleisti prabangios valdos savininko ir sutinka verčiau sumokėti 3 proc. mokestį. Bet jiems vis dar gresia mūšis su valdžia dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo.

Vilos „Piqu’areste“, esančios „Cap d'Antibes“ pusiasalyje ir užimančios 5 000 kv. metrų plotą, savininkas tvirtino, kad vilos vertė 2010 metais siekė per 17,4 mln. eurų. Apeliacinio teismo teisėjai nesutiko ir palaikė mokesčių pareigūnų paskelbtą 25 mln. eurų įvertinimą, remdamiesi tokias prabangos įrodymais kaip panoraminis vaizdas į Viduržemio jūrą, 110 kv. metrų baseinas ir naktinis klubas, įrengtas pusrūsio aukšte.