Ankstyvos socialinio atsiribojimo priemonės ir neatidėliojant įvestas karantinas padėjo sumažinti gyvybių praradimą tuo metu, kai mirštamumas Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje sparčiai augo. Mažiausiu mirties atvejų skaičiumi vienam gyventojui gali pasigirti Slovakija, kuri savo mokyklas, parduotuves ir sienas uždarė anksčiau nei visos kitos valstybės narės, neskaitant Italijos.
Kita vertus, Slovakija velkasi pačiame ekonominių reitingų gale.
Nors pigi darbo jėga ir narystė euro zonoje 5,4 milijonų žmonių valstybę pavertė svarbiu automobilių gamybos centru, šis privalumas netrukus tapo trūkumu, kadangi dėl karantino sumažėjo pasaulinė automobilių paklausa ir nutrūko tarpvalstybinės tiekimo grandinės.
Apskritai paėmus, visa Rytų Europa išgyvena didžiausią nuosmukį po komunizmo žlugimo.
Nuosmukis vyksta nepaisant to, kad pastaraisiais mėnesiais regionui pavyko pakeisti savo ekonominį modelį – nuo pigaus eksporto pereiti prie vidaus paklausos. Pirmojo ketvirčio BVP duomenys rodo, kad vartotojai, kurie džiaugėsi rekordiniais darbo užmokesčio šuoliais, išlaidas sumažino – ir tikėtina, kad patys vieni nesugebės sugrąžinti ankstesnio ekonominio augimo.
Taigi Rytų Europa vėl atsigręžia į eksportą. Tačiau kol euro zona – pirkėja Nr. 1 – išgyvena sunkią recesiją, bloko rytams tenka laukti atsigavimo už jos ribų.
Šiokią tokią paguodą teikia užimtumas. Regionas į krizę įžengė su rekordiškai mažu bedarbių skaičiumi ir ryškiu darbo jėgos trūkumu tokiose šalyse kaip Čekija. Todėl prognozuojama, kad Rytų Europoje nedarbas nesieks tokių aukštumų kaip Vakarų Europoje.
Dar vienas pliusas vietinei darbo jėgai – masinis migrantų išvykimas užklupus virusui. Lenkijoje buvo stebimas precedento neturintis ukrainiečių išsibėgiojimas, nors vos prieš keletą mėnesių jie skubėjo užimti laisvas darbo vietas.
Kita vertus, Rytų Europa – regionas, kuriam nesvetimi kraštutinumai.
Pasak Europos Komisijos, sunkiausią smūgį šiais metais patirs Kroatijos ekonomika: šalyje prognozuojamas didžiulis nuosmukis, kurį lemia turistų trūkumas Adrijos jūros paplūdimiuose. Kroatija yra ES valstybė narė, labiausiai pasikliaujanti turizmu – ir puoselėjanti viltis, kad dalį vasaros sezono dar pavyks kaip nors išgelbėti.
O štai Lenkija, pasak Europos Komisijos, taps ES žvaigžde ir išgyvens palyginus nedidelį 4,3 proc. susitraukimą. Didžiausia bloko rytų ekonomika nuo seno turi pranašumų prieš likusį žemyną. Po 2008 m. finansinės krizės ji buvo vienintelė ES šalis, kuri ir toliau tęsė plėtrą. Šį kartą ekonominį smūgį sušvelnins buferinis paramos paketas, papildantis dosnias vyriausybės išmokas.
„Šiemet Lenkijos ekonomika neišvengs staigaus BVP susitraukimo, tačiau mes manome, kad smūgis bus ne toks stiprus kaip kitur Europoje, – pranešime klientams pabrėžė „Capital Economics“ analitikas Liamas Peachas. – Tikimės, kad iki 2022 m. pabaigos Lenkijos ekonomika bus 5 proc. didesnė nei prieš pandemiją, nors euro zonos produkcija greičiausiai bus 2 proc. mažesnė.“
