Nestabilios rinkos ir viruso protrūkio ekonominiai padariniai šiemet gali nušluoti iki 16 trln. JAV dolerių pasaulio turto, o per artimiausius penkerius metus gali sutrikdyti augimą, rodo konsultacinės grupės „Boston Consulting Group“ tyrimas. Palyginimui, 2008 metų finansų krizė nušlavė 10 trln JAV dolerių vertės pasaulio turto.
Visą dešimtmetį trukusi akcijų augimo tendencija padėjo pasaulio milijonieriams ir milijardieriams padidinti savo turtus dvigubai, šiuo metu ta pati priklausomybė nuo rinkų gali sukelti jiems didelių rizikų, jeigu viruso sukeltas rinkų nepastovumas tęstųsi ilgai.
Asmeninis finansinis turtas pernai pasiekė 226 trln. JAV dolerių, – 9,6 proc. prieaugis palyginti su 2018-aisiais ir didžiausias metinis prieaugis nuo 2005 metų, rodo BCG tyrimas. Nuo 2019 iki 2024 metų turto augimas pasauliniu mastu gali sulėtėti iki 1,4 proc. bendro metinio augimo koeficiento (CAGR), tuo atveju, jeigu BCG piešiamas juodžiausias scenarijus išsipildytų. Pagal BCG greito atsigavimo scenarijų koeficientas siektų 4,5 procento.
„Lėto atsigavimo ir ilgalaikės žalos scenarijaus atveju skaudžiausią smūgį pajustų turtingiausieji, milijonieriai ir milijardieriai, vien jau dėl didelių rizikų akcijų rinkose ir rinkos nepastovumo“, – sakė Anna Zakrewski, BCG turto valdymo praktikos skyriaus pasaulinių operacijų lyderė ir pagrindinė ataskaitos autorė.
Milijonierių, kurių turtas vertinamas doleriais, skaičius pasaulyje per pastaruosius 20 metų išaugo trigubai, iki 24 milijonų – daugiau nei du trečdaliai jų yra Šiaurės Amerikoje; šiuo metu jie visi drauge sudaro daugiau nei pusę viso finansinio turto, teigiama ataskaitoje. Tai reiškia, kad blogiausias scenarijus smogtų būtent šiam žemynui, kaip ir Japonijai. Abu regionai per penkerių metų laikotarpį gali susidurti su nuosmukiu.
BCG duomenimis, 9,6 trln. JAV dolerių vertės pasaulio turto 2019 metais buvo laikoma užsienio šalyse, – 6,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais, daugiausia Azijoje (išskyrus Japoniją). Tačiau streso sąlygomis, pavyzdžiui, apmirus ekonominiam augimui 2000-ųjų pradžioje arba per finansų krizę, tarpvalstybinis turto augimas gali nukentėti, nurodo BCG.
Trumpuoju laikotarpiu turtingieji perkels aktyvus į vadinamuosius saugius prieglobsčius. Ilgesniu laikotarpiu dalis turto gali būti repatrijuota siekiant palengvinti prieigą prie likvidumo, ypač jeigu smukimas užsitęstų. Tai būtų naudinga tokioms vietovėms kaip Honkongas ir Singapūras, visų pirma dėl jų geografinio artumo su Kinija ir kitomis sparčiai augančiomis Azijos rinkomis.
Nors Šveicariją ir toliau dažnai renkasi tie, kurie nori perkelti savo lėšas į užsienį, Honkongas ir Singapūras jau ją vejasi. Prognozuojama, kad abi pastarosios šalys per artimiausius penkerius metus turtų apimtis padidins daugiau nei dvigubai greičiau nei Šveicarija.
Be to, pandemija gali paskatinti pasaulio turtų saugotojus imtis ilgai lauktų permainų. Turto valdytojai viruso pandemiją pasitiko būdami prastesnės būklės nei jie buvo iki pasaulinės finansų krizės, su žemesne turto grąža ir didesne sąnaudų baze nei 2007 metais, rodo BCG duomenys.
„Mūsų akimis, COVID-19 yra tarsi raginimas pabusti pramonei, – sakė A. Zakrewski. – Pastarieji dešimt metų paskatino kai kurių turto valdytojų pasitikėjimą.“
Pasak A. Zakrewski, turto valdytojai sąnaudas pertvarkė tik „paviršiumi“. Nors reguliavimo reikalavimai išpūtė kainas, dauguma bankų, užuot per nauja nustatę veiklos modelius ir apsvarstę skaitmeninius išlaidų mažinimo variantus, tiesiog užkraudavo problemą žmonėms, sakė ji.
Nepaisant daug didesnės aktyvų ir klientų bazės, pramonės pelno fondas lieka toks pat, koks buvo prieš dešimt metų. 2019 metais pelno fondas, paskirstomas tarp akcininkų, pasiekė 135 mlrd. dolerių, palyginti su 130 mlrd. dolerių 2007 metais, kai bendra pasaulio turto vertė sudarė pusę dabartinės jo vertės.
