Po to, kai kovo viduryje Turkiją užklupo koronaviruso pandemija, vyriausybė verslo sąskaita griežtai apribojo žmonių mobilumą – ir daugumą apribojimų išsaugojo iki gegužės pabaigos. Vien tik apribojimų atšaukimo nepakako atkurti vartotojų ekonomiką, o netrukus sekė ir antrasis infekcijų antplūdis.
Per pastarąsias kelias savaites rodikliai užfiksavo netolygų ir silpną atsigavimą, o pastarosiomis dienomis vėl pradėjo atsirasti naujų atvejų. Trūkstant pagreičio, atgaivinti ekonomiką bus rimtas iššūkis iždo ir finansų ministrui Beratui Albayrakui bei jo pažadams paspartinti augimą ir sukurti naujų darbo vietų šalyje, kurioje gyvena 83 milijonai vietinių ir maždaug 5 milijonai pabėgėlių.
B. Albayrakas ir toliau tvirtina, kad 2020 m. vis dar galimas teigiamas augimas. Kita vertus, praėjusio mėnesio „Bloomberg“ ekonomistų apklausos vidutinė prognozė rodė 3,6 proc. susitraukimą.
Siekdama vėl užkurti veiklą, valdžia ėmėsi gelbėti ekonomiką: valstybiniai bankai siūlo neigiamas realias palūkanų normas ir ilgus lengvatinius laikotarpius naujoms paskoloms. Metinis skolinimosi augimas juda link naujų aukštumų, nors jau dabar siekia apie 50 proc.
Tačiau skaičiai, leidžiantys sekti ekonomiką beveik realiu laiku, rodo, kad Turkijos dar laukia ilgas ir sunkus darbas. Dosniai pasišvaistę pirmosiomis „Covid-19“ pandemijos dienomis, kai kaupė būtiniausias prekes ir maistą, Turkijos vartotojai ėmė mažinti išlaidas, nes padaugėjo atleidimų iš darbo ir įsitvirtino nemokamų atostogų politika.
Keturių savaičių pirkimų kredito kortelėmis vidurkis – rodiklis, turintis tvirtą koreliaciją su vidaus paklausa – nesiekia ankstesnių metų lygio.
„Google“ surinkti duomenys rodo, kad turkai neskubėjo grįžti į biurus ar linksmintis mieste net po to, kai nuo gegužės pabaigos buvo panaikinti karantino apribojimai.
Panašiai kaip ir kitose šalyse, apsipirkimas internetu tapo vienu iš nedaugelio ryškių proveržių ekonomikoje, nukentėjusioje nuo socialinio mobilumo apribojimų. Vartotojai, vengiantys lankytis prekybos centruose, sulindo į elektroninės prekybos svetaines, kur pirko viską – nuo pirmojo būtinumo prekių iki naudotų automobilių.
Nors internetiniai pardavimai ir mokėjimai kredito kortelėmis rodo laipsnišką veiklos atsinaujinimą iki praėjusiais metais matyto lygio, energijos suvartojimas smarkiai atsilieka. Tai galima paaiškinti tuo, kad dauguma paslaugų sektoriuje dirbančių žmonių ir toliau dirba iš namų, mažindami rafinuoto kuro paklausą.
Jėgainės ir gamyklos taip pat dirba mažesniais pajėgumais, todėl irgi suvartoja mažiau energijos. Dabartinė naftos ir energijos paklausa rodo, kad kai kurie sektoriai yra labiau jautrūs ilgalaikei žalai, kurią išgyveno ekonomika, net jei atsigavimas tęsis ir toliau – nepaisant naujų atvejų gausėjimo.
Naujų koronavirusinių infekcijų atsiradimas Turkijoje gali reikšti, kad grėsmė dar toli gražu nesibaigė.
Per savaitgalį koronavirusas buvo nustatytas daugiau kaip 3000 žmonių – tai didžiausias skaičius per beveik visą mėnesį, kai valdžios institucijos palaipsniui atidarė restoranus ir kavines bei atnaujino vidinius skrydžius.
Naujų atvejų pagausėjimas yra natūralus ir nereiškia, kad pakartotinis apribojimų įvedimas neišvengiamas, teigia Tevfikas Ozlu, aukščiausios mokslininkų tarybos, patariančios vyriausybei dėl „Covid-19“ priemonių, narys.
„Jei pandemija netrukus turėtų pasibaigti, galėtume normalizavimą atidėti, – pirmadienį tviterio pranešime rašė T. Ozlu. – Tačiau panašu, kad pandemija tęsis dar bent dvejus metus su skirtingo masto bangomis. Tokiu atveju, užuot sustabdę arba atidėję normalizavimą, turime jau dabar pradėti kontroliuojamą ir atsargų normalizavimą.“
