Pagaminti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius degalus, kurių reikės norint iki 2050 m. Europoje atsisakyti naftos kilmės kelių kuro naudojimo, kainuos apytikriai nuo 400 iki 650 milijardų eurų, rašoma pirmadienį paskelbtame „Fuels Europe“, kuriam priklauso visi didžiausi žemyno naftos perdirbėjai, tyrime. Į šį skaičių taip pat įeina aviacijos ir laivybos pramonių išmetamo CO2 kiekio 50 proc. sumažinimas.

Nors kelios naftos kompanijos jau pradėjo skaičiuoti, kaip galėtų sumažinti savo veiklos paliekamą anglies pėdsaką, tyrimas paliečia kur kas gilesnį klausimą: kaip būtų galima pertvarkyti visą infrastruktūrą ir kokį alternatyvų kurą būtų galima sukurti, siekiant per ateinančius dešimtmečius patenkinti žemyno poreikius.

„Verslas turėtų visiškai pasikeisti, – sakė Johnas Cooperis, „Fuels Europe“ generalinis direktorius. – Iš esmės 2050 m. nafta nebebus perdirbama“, – pridūrė jis, remdamasis tyrimu.

Norint pasiekti šį tikslą, tyrimas siūlo ir toliau naudoti ne iš naftos gaunamus degalus, tokius kaip biokuras ir sintetiniai angliavandeniliai, kuriuos būtų galima naudoti kartu su elektrifikacija ir vandeniliu paremtomis technologijomis.

„Fuels Europe“ nubrėžtas kelias į didesnį anglies dioksido neutralumą pareikalautų didelių pramonės investicijų tuo metu, kai dalis kompanijų atleidžia darbuotojus, o pelnas krenta dėl koronaviruso suduoto smūgio paklausai. Vyriausybėms taip pat reikėtų imtis veiksmų sprendžiant tokius klausimus, kaip degalų apmokestinimas, paskatinant naujos kartos švaraus kuro, kurio gamyba kainuos brangiau, naudojimą.

Nors vandenilis ir elektra, be jokios abejonės, vaidins svarbų vaidmenį būsimoje Europos energetikos struktūroje, ir toliau išlieka skystojo kuro poreikis, teigė lobistų grupė. Didelė dalis reikalingos infrastruktūros, kaip antai vamzdynai ir saugyklos, taip pat jau yra sukurta.

Europos didieji naftos gamintojai pradėjo žymiai daugiau kalbėti apie anglį, rengdami planus, kaip daugiau investuoti į atsinaujinančią energiją ar projektus, kurie leistų kompensuoti anglies emisijas: pavyzdžiui, „Royal Dutch Shell Plc“ ėmėsi iniciatyvos sodinti medžius. Kartu su „Total SA“, „BP Plc“ ir „Repsol SA“ ji nustatė anglies emisijų mažinimo tikslus iki 2050 m., nors pateikė labai nedaug informacijos apie tai, ką konkrečiai tai reiškia naftos perdirbimo gamykloms.

„Fuels Europe“ siūlo naudoti pirmosios kartos ir pažangiųjų biodegalų derinį kartu su sintetiniais angliavandeniliais, kuriuose vandenilis be teršalų yra sujungiamas su anglies dioksidu, šitaip gaunant švarų angliavandenilį. Tai taip pat apima anglies dvideginio surinkimą ir laikymą. Plane numatyta, kad 2030 m. kasmet bus pagaminama 30 milijonų tonų žemo taršumo naftos ekvivalento, o iki 2050 m. – 150 milijonų tonų. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama būtent degalams, ne visiems naftos produktams.

Naujosios kartos degalai bus brangesni pagaminti, tačiau efektyvesnės transporto priemonės reikš, kad vairuotojams jų prireiks mažiau, sakė J. Cooperis. Biodegalų, įmaišytų į tradicinius degalus, proporcija palaipsniui didės, kai įsitvirtins naujesnės technologijos, o vyriausybės turėtų būti skatinamos apmokestinti šią kelių kuro dalį mažesniu tarifu, kad vartotojams sumažėtų išlaidos. „Fuels Europe“ pasiūlyme taip pat įtrauktas specialus kelių kuro emisijų kiekio ribojimo ir leidimų pardavimo mechanizmas.