Po katastrofiškos dešimtojo dešimtmečio finansinės krizės Bulgarija ėmėsi privatizuoti valstybines bendroves ir skatinti konkurenciją, – svarbus žingsnis integruojantis į turtingesnę Vakarų Europą. Bet dabar ji investuoja į įvairaus profilio versloves, nuo vandens tiekimo valdymo ir statybų iki lošimų verslo ir žiniasklaidos priemonių, pertvarkydama pramones, kontroliuojamas dalies turtingiausių ir įtakingiausių šalies žmonių.
Procesas, prasidėjęs prieš dvejus metus, įgavo pagreitį, atkartodamas pastangas tų Europos vyriausybių, kurios stiprina savo pozicijas koronaviruso paveiktose ekonomikose. Šalies premjero Boiko Borisovo vadovaujama vyriausybė tikisi, kad penktadienį bus pritarta iniciatyvai sukurti naftos bendrovę, kuri konkuruotų su rinkos lydere „Lukoil PJSC“. Galutinis balsavimas parlamente turėtų vykti kitą savaitę.
„Valstybė kišis ten, kur būtina, arba ten, kur rinka neveikia, – gegužę kalbėjo finansų ministras Vladislavas Goranovas. – Liberalųjį modelį turbūt reiktų vertinti atsargiai krizės laikotarpiu.“
Buvusi komunistinė valstybė prie Europos Sąjungos prisijungė 2007 metais, po to, kai prieš dešimtmetį sudrebinusi hiperinfliacinė krizė privertė paspartinti privatizacijas pagal susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Šalis su septyniais milijonais gyventojų išlieka skurdžiausia bloko šalimi, kurios gyvenimo lygis tesudaro maždaug pusę ES vidurkio. Europos Komisijos (EK) prognozėmis, ekonomika šiais metais susitrauks 7,2 procento.
B. Borisovo spaudimas
B. Borisovas, buvęs paskutinio Bulgarijos komunistų diktatoriaus asmens sargybinis, šalį valdo, su nedidelėmis pertraukomis, pastaruosius vienuolika metų. Jo trečioji vyriausybė inicijavo didelio masto infrastruktūros bei energetikos projektus, įskaitant ir konkurso dėl branduolinės jėgainės atnaujinimą ir sandorį dėl vamzdyno, kuriuo planuojama tiekti rusiškas dujas iš Turkijos į centrinę Europą.
Praėjusiais metais, po vandens tiekimo krizės, vyriausybė įsteigė kontroliuojančiąją bendrovę, skirtą kontroliuoti vandens valdymo įmones. Be to, ji aprūpino valstybinę kelių priežiūros bendrovę 2,3 mlrd. levų (1,3 mln. JAV dolerių) vertės sutartimis be konkurso.
Gegužę vyriausybė paskelbė steigsianti viešbučių rezervavimo platformą, kuri remtų vietos turizmą. „Šiandieniame pasaulyje būtina gerinti sąnaudų-kokybės santykį didinant mastą, - kalbėjo vyriausioji ekonomistė Rafaella Tenconi iš „ADA Economics Ltd.“ (Londonas). – Bet rezultato kokybė priklauso nuo vadovavimo kokybės. Bulgarijos atveju, laikyčiausi atsargiai skeptiško požiūrio.“
Lenkijoje nacionalistinė vyriausybė inicijavo „repolonizacijos“ planą, siekdama supirkti užsienio įmonių akcijas, įskaitant bankus ir komunalines įmones, ir pakeisti jas vietiniu potencialu, pageidaujama – valstybės kontroliuojamais investuotojais.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas taip pat transformavo Vengrijos ekonomiką, stiprindamas valstybės vaidmenį bankininkystės ir energetikos sektoriuose užsienio savininkų sąskaita. Vėliau vyriausybė pardavė dalį aktyvų sąjungininkams, kurių verslai dosniai palaikomi valstybinėmis sutartimis ir ES finansavimu.
Per vieną iš smarkiausių Bulgarijos pertvarkų valstybinis fondas „National Sports Totalizator“ gegužę perėmė visą loterijų verslo, anksčiau valdomo Vasilio Božkovo, kontrolę.
V. Božkovui, įvardijamam turtingiausiu šalies žmogumi, pateikti kaltinimai pagal 18 straipsnių, nuo mėginimo papirkti iki užsakomųjų žmogžudysčių organizavimo, šiuo metu jis gyvena savanoriškoje tremtyje Dubajuje. V. Božkovas neigia bet kokius pažeidimus. Tačiau šis atvejis pakurstė spekuliacijų, esą B. Borisovo vyriausybė ketina perskirstyti įtaką, tai yra atsitraukti nuo tam tikrų ilgą laiką dominuojančių figūrų kitų veikėjų naudai.
„Bulgarija kuria savotišką valstybinį kapitalizmą – institucijos naudojamos kaip įrankis perskirstyti rinkos įtaką tarp žaidėjų, artimai susijusių su vyriausybe“, – sakė Martinas Vladimirovas, Sofijoje įsikūrusio Demokratijos studijų centro ekonomikos analitikas.
„Realiai sukurta vertė“
Vyriausybės veiksmai degalų sektoriuje – kaip tik tinkamas pavyzdys, nes ji kuria tiesioginę konkurenciją su „Lukoil“. Didžiausia Bulgarijos degalų mažmenininkė ir saugyklų tiekėja „Lukoil“ turi daugiau nei 220 degalinių ir 400 km ilgio naftos vamzdyno tinklą. Jos naftos perdirbimo gamykla Burgase, prie Juodosios jūros, yra didžiausia Balkanų regione.
Šių metų gegužę B. Borisovo valdančiajai koalicijai pavyko priimti muitus reguliuojantį aktą, sugriežtinantį kontrolę „Lukoil“ vietos padaliniui, kuris pareiškė, kad pagal naujus reikalavimus, jam gali tekti sustabdyti dalį operacijų. „Lukoil“ atsisakė komentuoti.
Šiuo metu Valstybinė naftos bendrovė ketina panaudoti valstybinius bunkerius kitų bendrovių kurui saugoti; be to, ji planuoja pastatyti 100 degalinių, kurios siūlytų „žemiausias kainas“ vartotojams.
„Tai naujausias žingsnis, kurį žengia valstybė, - gegužės 28 dieną per televiziją pareiškė šalies ekonomikos ministras Emilas Karanikolovas. – Valstybė, su savo šimtu degalinių, nebus didžiausia ar pagrindinė žaidėja, bet žmonės pamatys realiai sukurtą vertę.“
