Ilgus metus besitęsiančiai konkurencijai koronaviruso krizė suteikė naują impulsą: kol buvę flagmanai naudojasi vyriausybės parama, biudžetinės oro linijos, įskaitant „Ryanair Holdings Plc“ ir „Wizz Air Holdings Plc“, tvirtina, kad pati rinka turėtų nulemti, kas išgyvens.
„Lufthansai“ paskirta 9 milijardų eurų parama ir laiko tarpsniai, suderinti su Europos Sąjunga, penktadienį didžiausiai regiono oro linijų bendrovei suteikė naują šansą. Dabar Vokietijos grupė ir tinklo vežėjai, kaip antai „Air France-KLM“, susiduria su nauju iššūkiu: jiems tenka atremti pigių skrydžių operatorius, kurie krizę pasitiko būdami stipresnėje pozicijoje – ir ketina ja pasinaudoti, siekdami užimti iki šiol jiems neprieinamas teritorijas.
„Stengiamės pasinaudoti situacija, – interviu teigė „Wizz Air“ generalinis direktorius Jozsefas Varadi. – „Lufthansa“ įgyja didžiulį finansinį pranašumą, tačiau gavę visus šiuos pinigus jie turės restruktūrizuotis. Taigi Vokietija mums atvers naujas galimybes.“
Biudžetinių oro linijų bendrovės sulaukė tik nedidelės paramos, palyginti su senaisiais vežėjais. „Ryanair“, „Wizz Air“ ir „EasyJet Plc“ suskubo pasinaudoti Jungtinės Karalystės nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių finansavimo galimybe (Covid Corporate Financing Facility) ir pasidalijo iš viso 1,5 milijardo svarų, o tuo tarpu „Air France-KLM“ iš Prancūzijos valstybės sulaukė 7 milijardų eurų ir paramos dydžiu gali aplenkti net „Lufthansą“, kai tik Nyderlandų parama bus įforminta.
Pigių skrydžių bendrovės taip pat greičiau sumažino savo išlaidas: pvz., „Ryanair“, kurios pagrindinė bazė įsikūrusi Londone, Stanstedo oro uoste, prieš mėnesį paskelbė apie 3000 darbo vietų mažinimą. Tuo metu „Lufthansa“ tebebuvo pradiniame pagalbos prašymo teikimo etape.
„Lufthansai“ kliūsiantis iššūkis ypač priklausys nuo to, ar ji sutiks atsisakyti 12 porų kasdieninių laiko tarpsnių, kuriais galės pasinaudoti jos konkurentai Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose – tai ES pagalbos susitarimo dalis. Reikalus apsunkina išlyga, teigianti, kad per pirmuosius 18 mėnesių tik nauji rinkos dalyviai gali gauti kilimo ir tūpimo teises.
Tai leistų „Ryanair“, turinčiai skrydžių Frankfurte, dalį jų nukreipti į Miuncheną, o „EasyJet“ – atvirkščiai. Budapešte įsikūrusi „Wizz Air“, trečioji pagal dydį biudžetinė vežėja, šiuo metu neaptarnauja nei vieno, nei kito oro uosto, taigi galėtų reikalauti laiko tarpsnių abiejuose, nors J. Varadi nurodė, kad skrydžiai iš pirmosios klasės oro uostų jo nedomina dėl aukštesnių kaštų.
„Ryanair“ ir „EasyJet“ atstovai komentuoti atsisakė.
„Lufthansos“ profesinės sąjungos išreiškia susirūpinimą dėl tokių lenktynių, nes jos turės įtakos atlyginimams ir sąlygoms. Oro linijų pilotų, keleivių salonų įgulų ir antžeminių įgulų profesinės sąjungos penktadienį kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von Der Leyen, pažymėdamos, kad laiko tarpsnių atidavimas pigių skrydžių vežėjams sukels „milžinišką darbo standartų nuosmukį“.
Biudžetinių oro linijų invazija nėra duotybė.
Darbuotojų dislokacija Vokietijoje reikštų kovą su griežtais įdarbinimo įstatymais ir galingomis profesinėmis sąjungomis, o tai gali atbaidyti vežėjus, siekiančius išsaugoti kuo mažesnius kaštus. Be to, Frankfurtas ir Miunchenas yra centriniai oro uostai, kuriuose didelė dalis keleivių persėda į tolimuosius reisus arba iš jų, o tai apriboja potencialią trumpųjų skrydžių vežėjų rinkos dalį.
Laukia didelės permainos
„Air France-KLM“ vadovaujant Prancūzijos vežėjų tinklui, šalies rinka galėtų atsiverti plačiau. Restruktūrizavimas, kuris prasidės per artimiausius mėnesius, pareikalaus iki 2021 m. pabaigos 40 proc. sumažinti Prancūzijos vidaus pajėgumus, praėjusią savaitę akcininkams pranešė generalinis direktorius Benas Smithas.
Kompanija taip pat pranešė, kad ji gali išleisti naujų akcijų, o tai pritrauktų ES patikrinimą, kuris gali lemti naujų laiko tarpsnių dalybas judriose Paryžiaus ir Amsterdamo rinkose. Pradiniame finansavimo pakete buvo išvengta didesnio valstybės kišimosi, nes Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės nesutarė dėl esamų akcijų.
Italijos vyriausybė nusprendė nacionalizuoti „Alitalia“, kuri buvo apsaugota nuo bankroto dar prieš pandemiją. Gelbėjimas laikomas abejotinu sprendimu, atsižvelgiant į oro linijų statusą, tad ES, kaip prognozuojama, pradės tyrimą. Galima jo pasekmė – laisvi laiko tarpsniai Romoje ir Milane.
Pilno aptarnavimo oro linijos traukiasi ir Jungtinėje Karalystėje, kur „British Airways“ ir „Virgin Atlantic Airways Ltd.“ pranešė, kad palieka Londono Getviko oro uostą, siekdamos sustiprinti operacijas Londono Hitrou oro uoste.
Tai užtvirtins Getviko, kaip biudžetinio ir į laisvalaikį orientuoto oro uosto, statusą, paliekant „EasyJet“ neginčijama pagrindine operatore ir suteikiant galimybę aktyviau dalyvauti „Ryanair“ ir „Wizz Air“.
Pigių oro linijų bendrovės taip pat traukiasi, tačiau gerokai mažiau.
Pasak J. Varadi, „Wizz Air“ išlaikys visas savo europines bazes ir maršrutus, sumažindama skrydžių dažnį. Penktadienį ji paskelbė apie keturis naujus skrydžių centrus ir 50 naujų maršrutų.
„Jaučiame išaugusią paklausą, kurią sieksime patenkinti, kai tik bus sušvelninti kelionių apribojimai“, – pabrėžė „Wizz Air“ generalinis direktorius.
