Kai vyro darbdavė „Lafarge SA“ 2015 metais paskelbė „atsiskaitymo su personalu programą“, kaip vieną iš savo susijungimo su „Holcim Ltd.“ komponentą, Antoine‘as Zenonė tikėjosi gauti didelę išeitinę kompensaciją. Bet bendrovė pranešė, kad jam ji negalinti pritaikyti šios programos, o prancūzų teisėjai atmetė jo pretenzijas – net tris kartus iš eilės.
Paryžiaus apeliacinis teismas nurodė, kad A. Zenonė negali pasinaudoti minėtu planu, nes jis jau buvo sutikęs dėl užsienio specialisto pozicijos Singapūre. Dėl to buvo pristabdyta jo darbo sutartis Prancūzijoje ir jam nebegaliojo kompensacijų programos pasiūlymai, taikomi „Lafarge“ vidaus personalui.
A. Zenonė reikalavo apie 2,1 mln. eurų (2,3 mln. JAV dolerių); jis iki šiol iš „Lafarge“ per mėnesį gaudavo 16 195 eurų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, faktiškai neturėdamas atlikti jokio darbo, teigiama praėjusią savaitę skelbtoje nutartyje.
Dvi didžiausios pasaulyje cemento gamintojos susijungė 2015 metais, siekdamos susimažinti išlaidas ir padidinti verslo vertę, statybinių medžiagų paklausai smarkiai smukus. Bet „LafargeHolcim“ akcijos vėlesniais metais smarkiai atpigo, praradus investuotojų pasitikėjimą ir kilus skandalui dėl operacijų karo draskomoje Sirijoje.
Generalinis direktorius
Kai A. Zenonė prieš dvejus metus grįžo iš Singapūro, kur ėjo „Lafarge“ padalinio generalinio direktoriaus pareigas, „Lafarge“ pasiūlė jam projekto vadovo pozicijas, bet jis šių pareigų atsisakė. Savo „LinkedIn“ paskyroje jis teigia balandį pradėjęs dirbti plastikinių vamzdžių gamykloje.
„LafargeHolcim“ savo pareiškime tvirtina nekomentuojanti personalo reikalų.
A. Zenonė neatsiliepė į prašymus pakomentuoti dėl ieškinio.
2015 metų gegužę „Lafarge“, informuodama apie susijungimą, pranešė personalo atstovams, jog viso pasaulio mastu bus panaikinta 380 darbo vietų, dalinai per savanorišką programą. Dviem dienomis anksčiau A. Zenonė buvo parašęs elektroninį laišką, vėliau cituojamą teisme, kuriame pranešė sutikęs užimti darbo poziciją Singapūre. „Nekantrauju pradėti“, – rašė jis.
Prancūzijos darbo sutartis
Jeigu jis būtų atsiliepęs dviem dienomis vėliau, A. Zenonė galbūt būtų galėjęs pretenduoti į kompensaciją. Vėliau A. Zenonė skundėsi, jog jis buvo suklaidintas dėl užsienio specialisto darbo Singapūre ir paprašė būti grąžintas dirbti pagal Prancūzijos darbo sutartį.
2016 metų viduryje jis informavo „Lafarge“ sutikęs su jam pasiūlytomis pareigomis tik dėl to, kad tikėjo, jog galiausiai taps abiejų cemento gamintojų generaliniu direktoriumi, atsakingu už operacijas pietryčių Azijos valstybėje.
Šis argumentas nesujaudino „LafargeHolcim“, neįtikino jis ir Paryžiaus apeliacinio teismo.
„Jis negali tvirtinti negalėjęs vykdyti savo pareigų, atsižvelgus į tai, kad jis ir toliau užėmė savo postą beveik trejus metus“, – nurodė teisėjai. Teismas pridūrė, kad nėra jokių įrodymų, kad „Lafarge“ yra atsakinga už nesugebėjimą užbaigti abiejų bendrovių operacijų sujungimą Singapūre.
