Gili recesija kelia naujų rizikų finansinei sistemai ir pasunkina jau egzistuojančias, savo Finansinio stabilumo apžvalgoje pažymėjo ECB. Toks stresas bankams gali sutrukdyti jų galimybėms paremti ekonominį atsigavimą.
Daug didesnė skola, silpnesnis bankų pelningumas ir rinkos trapumas ir toliau neigiamai atsilieps regionui, šalims iš lėto grįžtant į įprastą gyvenimo ritmą, teigiama ataskaitoje. Įmonių bankrotų ir smunkančių nekilnojamojo turto kainų – itin svarbios rizikos sektoriui - tikimybė taip pat išaugo.
Vos diena anksčiau Europos bankininkystės institucija (EBI) perspėjo, kad kreditoriams gresia 315 mlrd. eurų smūgis kapitalo lygiui dėl paskolų nuostolių ir išaugusių rizikingų aktyvų balansuose.
Ataskaitoje pabrėžiami iššūkiai, su kuriais politikai ir centrinių bankų valdytojai susidurs ateinančiais metais, nepaisant jau inicijuotos trilijonų eurų vertės piniginės paramos ir vyriausybės išlaidų. Labai daug kas priklauso nuo to, kaip plėtosis užkrato protrūkis ir ar teks vėl sugriežtinti karantinus, siekiant sustabdyti viruso plitimą.
„Pandemija sukėlė vieną iš didžiausių ekonomikos susitraukimų per pastarųjų laikų istoriją, pranešime teigia ECB viceprezidentas Luisas de Guindosas. – Dėl pandemijos poveikio bankų pelningumo perspektyvoms ir vidutinės trukmės viešiesiems finansams gali tekti priimti skubius sprendimus, idant mūsų finansinė sistema galėtų ir toliau remti ekonominį atsigavimą.“
Skolos tvarumas
Pirminė vyriausybių reakcija iki šiol suteikė stiprią finansinę apsaugą, leidžiančią verslovėms toliau tęsti savo veiklą, o darbuotojams – išsaugoti savo darbo vietas.
„Valstybės garantijų schemos yra labai svarbios norint išvengti kreditų krizės, – žurnalistams per vaizdo ryšį sakė L. Guindosas, pažymėdamas, kad vertinant atskirų euro zonos šalių programų kokybę kol kas pastebima didelių skirtumų. Pasak jo, nors dar anksti vertinti programų sėkmingumą, iniciatyvos mastas „vis dar kuklus“.
Problemų, susijusių su skolų tvarumu, gali kilti, jeigu recesija bus gilesnė nei tikimasi, ir vyriausybės bus priverstos skirti didesnę paramą. Anot centrinio banko, didesnis skolos lygis gali „atnaujinti spaudimą labiau pažeidžiamoms valstybėms“.
Kaip rodo ataskaita, euro zonos narių valstybės skola, lyginant su praėjusiais metais, gali išaugti nuo 86 iki 103 proc., daugiausia dėl įvestų paramos priemonių ir sumažėjusių mokestinių pajamų. Ekonomika gali šiais metais susitraukti iki 12 proc., nors ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane‘as antradienį užsiminė, kad regionas galbūt jau stojasi ant kojų ir „galimai po truputį auga“.
ECB jau bando spręsti problemas dėl skolų tvarumo. Jis inicijavo 750 mlrd. eurų vertės skubios pagalbos aktyvų supirkimo programą po to, kai obligacijų pajamingumas smarkiai šoktelėjo šalyse su didesne skolų našta, ypač Italijoje.
Palūkanų normų našta
ECB pripažino, kad itin žemos palūkanų normos – kurias savo ankstesniuose pranešimuose jis įvardino kaip galimą finansinio nestabilumo šaltinį, – greičiausiai išsilaikys ilgą laiką. Jos, kaip ir krintančios aktyvų kainos, kelia rizikų bankų pelningumui, o „draudikų mokumas gali smarkiai susilpnėti“.
Bendrovėms iškilo didesnis skolinimosi reitingų mažinimo pavojus; jeigu taip nutiktų, gali išaugti jų finansavimo išlaidos, ypač tų įmonių, kurias pastaraisiais metais, vyraujant žemoms palūkanų normoms, slegia didelės skolos.
Be to, rizikų kelia ir gyvenamosios bei komercinės paskirties nekilnojamasis turtas, nes „aukštos turto kainos iki sukrėtimo galimai apsunkino rinkos korekcijas.“
ECB ataskaita baigiama raginimu stiprinti bloko kapitalo rinkas, siekiant palengvinti atsigavimą ir įveikti papildomas rizikas, tokias kaip „Brexit“.
