K. Koukas ir jo kolegos kituose Europos miestuose mėgina išgelbėti bent vasaros sezoną, nes koronaviruso pandemija sustabdė visas kitas keliones. Kadangi liga Graikijoje iš esmės yra kontroliuojama, Mikonas gali tuo sėkmingai pasinaudoti: apribojimai čia švelninami greičiau nei kitose šalyse, nukentėjusiose nuo viruso skaudžiau, kaip antai Italija ir Ispanija.
„Gyventojai nori, kad sala vėl įsileistų turistus, ir ne tik dėl ekonominių nuostolių, bet dėl to, kad turizmas yra mūsų gyvenimas, – teigia K. Koukas. – Aišku, šis sezonas nebus normalus, bet mes vis tiek norime atsidaryti, nes tai turės įtakos ir ateinantiems sezonams.“
Po dviejų mėnesių kovos su virusu Europos vyriausybės pradeda palengva švelninti visuomeninio gyvenimo apribojimus, suteikdamos vilčių viešbučių, restoranų ir barų savininkams. Tai subtilus balansavimo aktas, kadangi valdžia nori atgaivinti veiklą, tačiau nerimauja dėl ligos atsinaujinimo.
Protrūkis sudavė precedento neturintį smūgį Europos turizmui, žlugdydamas pardavimus ir keldamas pavojų milijonams darbo vietų sektoriuje, atsakingame už maždaug 10 proc. visos produkcijos. Remiantis Europos kelionių komisijos (EKK), atstovaujančios 33 nacionalinėms turizmo organizacijoms, duomenimis, šiemet paklausa sumažėjo apytikriai 40 proc. Kol kas prognozuojama, kad iki prieškrizinio lygio ji nesugrįš iki pat 2023 m.
Kompanijos nuo „British Airways“ valdančio „IAG SA“ iki Vokietijos „TUI AG“, didžiausio pasaulyje kelionių paketų operatoriaus, eliminuoja dešimtis tūkstančių darbo vietų, o kai kurios smulkesnės, vienai šeimai priklausančios įmonės gali taip ir neatsigauti.
„Tik laiko klausimas, kada pasibaigs pinigai ir visoje Europoje matysime bankrotus“, – teigia EKK vykdomasis direktorius Eduardo Santanderis.
Šalys, kuriose registruojamas mažesnis infekcijų lygis, įskaitant Graikiją, Vokietiją ir Austriją, yra pasirengusios atsiverti greičiau ir jau siūlo dvišales kelionių sutartis. Kitose, pvz., Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, kur koronavirusas nusinešė iš viso 85 000 gyvybių, lieka neaišku, kaip greitai turizmas vėl taps gyvybingas ir kaip jis tvarkysis su griežtomis socialinio atsiribojimo ir higienos taisyklėmis.
Siekdama paskatinti sektoriaus atsigavimą, Europos Komisija šią savaitę paskelbė gaires viskam – nuo sienų apribojimų panaikinimo iki mobiliųjų telefonų sekimo programėlių naudojimo. Tačiau daugelis žmonių nesijaus pakankamai saugūs ir kelionių vengs tol, kol nebus surasta vakcina arba vaistai – o tam gali prireikti kelių mėnesių ar net metų.
Tiesioginį pandemijos poveikį sušvelnins Europos vyriausybių finansinė pagalba, įskaitant darbo užmokesčio kompensavimą, paskolų garantijas ir pridėtinio mokesčio sumažinimą. Tačiau EKK teigia, kad sutrikimų lygis yra „kur kas sunkesnis“ nei per finansinę krizę prieš dešimtmetį ir įneš į industriją „fundamentalių pokyčių“.
Vokietijos Baltijos jūros pakrantėje esančioje Riugeno saloje Raineris Malchusas negali sulaukti, kada vėl atvers savo 5 žvaigždučių prabangaus viešbučio duris ir susigrąžins šimtus tūkstančių eurų prarastų pardavimų.
Personalas intensyviai tvarko „Romantik Roewers Privathotel“, įsikūrusį kurortiniame Selino miestelyje: šluosto turėklus, užsandarina minibarus ir uždaro 52 kambarius, kuriuos sunkiau dezinfekuoti.
„Puiku, kad galime ir vėl priimti svečius, nes visas šis regionas yra priklausomas nuo turizmo, – teigia R. Malchusas. – Visi, pradedant gidais ir suvenyrų krautuvėlėmis ir baigiant ledų kioskais, laukė šios akimirkos.“
Jis tikisi, kad vokiečiai, paprastai vasaroti skrendantys į Ispaniją, Italiją ar Graikiją, šiais metais plūstelės į vietinius Šiaurės ir Baltijos jūros kurortus.
Austrijoje verslininkai galvoja naujas idėjas, kaip privilioti svečius: jie siūlo nemokamus kambarius, teminius kulinarijos vakarus ir filosofijos bei literatūros seminarus.
Peteris Fetzas, kuriam priklauso 250 metų senumo viešbutis „Hirschen“ Švarcenberge, prisipažįsta, kad antroje kovo pusėje jo el. pašto dėžutę kiekvieną dieną užplūsdavo vis nauji laiškai su prašymais atšaukti rezervaciją, taigi jis kasdien patirdavo nuo 40 000 iki 50 000 eurų nuostolių.
„Sunku, ką ir kalbėti, bet esame jauni ir kūrybingi, susitvarkysime, – sako P. Fetzas. – Praėję metai mums buvo sėkmingi, turime šiokių tokių atsargų, tačiau teko atidėti planuotą kambarių renovaciją.“
Šveicarijos valdžia tikisi, kad jos, kaip taikios šalies su pramonės nepaliestais kalnų peizažais, įvaizdis suteiks jai konkurencinį pranašumą. Naujoje rinkodaros kampanijoje didžiausias dėmesys skiriamas pokarantininiams vartotojams, tokiems kaip šeimos su vaikais, kurios turi stebėti biudžetą, ir poros, kurias galbūt išskyrė atstumas arba kurioms reikia pertraukos nuo karantino įtampos.
Adrianas Bridge'as, vadovaujantis viešbučiui „Yeatman“ su vaizdu į Porto miestą šiaurės Portugalijoje, teigia, kad didžiausias iššūkis bus įtikinti svečius, jog higienos normos yra pakankamai griežtos, kad apsaugotų juos nuo galimos infekcijos.
„Žmonės norės matyti dengiamą stalą ir turėti galimybę išvynioti peilį ir šakutę, kol jų dar niekas nepalietė, – sako A. Bridge'as. – Tradiciškai stengiamės užtikrinti, kad valymo procesas būtų nematomas, tačiau dabar jis tyčia bus matomas, kad svečiai galėtų jaustis ramūs.“
Graikijos, kurios vyriausybė buvo giriama už pakankamai sėkmingą viruso suvaldymo strategiją, ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis ketvirtadienį pranešė, kad turizmo sektorius turėtų visiškai atsigauti iki liepos 1 d.
515 šalies tvarkomų paplūdimių bus vėl atidaryti šeštadienį, tačiau griežtos sąlygos iliustruoja, kaip pasikeis atostogos koronaviruso eroje.
Besimaudančiųjų skaičius bus apribotas iki 40 kiekvienam 1000 kvadratinių metrų, privalomas atstumas tarp saulės skėčių bus 4 metrai, o šezlongai bus sustatyti 1,5 metro atstumu vienas nuo kito. Personalas privalės dezinfekuoti šezlongus po kiekvieno naudojimo, o maistas galės būti tiekiamas tik išsinešti – ir jokio alkoholio.
E. Santanderis iš EKK svarsto, kad, žiūrint į perspektyvą, viruso krizė gali reikšti „naują pradžią“.
„Mes taip ilgai kalbėjome apie tvarų augimą, klimato kaitą, masinį turizmą ir panašiai, ir štai atsirado puiki proga paspausti mygtuką „Perkrauti“, atmesti senus modelius ir pagaliau į visus šiuos reikalus pažvelgti rimtai, – sako E. Santanderis. – Privalome pasinaudoti šia galimybe, kad paspartintume perėjimą prie ateities turizmo.“
