Nors pastaraisiais metais smarkiai sustiprėjo antiimigracinės nuotaikos šalyje, žemės ūkio ministrė Teresa Bellanova sėkmingai įgyvendino kontroversišką planą: suteikti šešių mėnesių darbo leidimus šimtams tūkstančių nelegalių migrantų iš Afrikos ir Rytų Europos ir leisti jiems padėti nuimti derlių.

Premjero Giuseppės Contės vyriausybė pritarė tokiam planui praėjusį trečiadienį, nors teko susidurti su pasipriešinimu iš vienos iš pagrindinių valdančiosios koalicijos partijų, „Penkių žvaigždučių judėjimo“ (M5S).

Italijai gresia didelis sezoninės darbo jėgos trūkumas. Europos Komisijos (EK) prognozėmis, šalies ūkis 2020 metais susitrauks 9,5 proc., „Bloomberg Economics“ paskaičiavimais, Italijos ekonomika šįmet gali susitraukti 13 procentų. Karantinai ir sienų uždarymai, inicijuoti siekiant įveikti pandemiją, trukdo į šalį atvykti šimtams tūkstančių užsienio darbininkų, kurie paprastai kasmet suplūsta į Italiją per derliaus sezoną ir surenka daugiau nei ketvirtadalį „Pagaminta Italijoje“ šviežių produktų.

„Aš nematau jokios logikos prieštarauti tokiai teisėtumu bei lygybe paremtai priemonei“, – per spaudos konferenciją trečiadienį kalbėjo sakė T.Bellanova, dirbusi žemės ūkio darbus nuo keturiolikos metų. Ji anksčiau grasino atsistatydinti, jeigu ministrų kabinetas nepritars šiam planui.

Darbininkų trūkumas paliko praviras duris mafijai kurti darbo jėgos samdos tarpininkų tinklą.
„Direzione Investigativa Antimafia“ , vyriausybinė kovos su mafijomis agentūra, teigia, kad dalis nelegalių migrantų verčiami dirbti juodojoje rinkoje, kontroliuojami tiek vietinių italų, tiek užsieniečių tarpininkų-įdarbintojų, žinomų kaip „caporali“.

„Italijoje laukuose dažnai dirba darbininkai, kurie yra išnaudojami, gyvena labai prastomis sąlygomis, sveikatos priežiūros paslaugos jiems neprieinamos. Toks darbo jėgos samdos tarpininkavimas siejamas su nusikaltimais, tai mafija“, – sakė T. Bellanova, 61 metų buvusi profsąjungos aktyvistė, kovojusi prieš tokio įdarbinimo sistemą nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos.

„Italijos žemės ūkyje nėra jokių nešvarių tiekimo grandinių, bet kai kurios bendrovės renkasi nelegalumą ir nesąžiningą konkurenciją, o tai kenkia tūkstančiui klestinčių įmonių, kurios pirmenybę teikia konkurencijai, pagrįstai produkto kokybe“, – sakė ji interviu.

Gelbėti itališką derlių prašoma nelegalių imigrantų
Foto: AP / Scanpix

Imigracija tampa labai jautria tema Italijoje. Populistas Matteo Salvinis, partijos „Lyga“ lyderis, vasarį pareiškė, kad virusas pabrėžė būtinybę uždaryti Italijos uostus migrantams, atvykstantiems iš Šiaurės Afrikos. Per jo, kaip vidaus reikalų ministro, penkiolika mėnesių trukusią kadenciją labai sustiprėjo antiimigracinė ir antiislamiška retorika, kuri atsiliepė viešosios nuomonės apklausoms.

Tokios nuotaikos peraugo į tikrą sprogimą sekmadienį, kai 24-erių metų italė savanorė, aštuoniolika mėnesių laikyta Afrikoje įkaite, iš lėktuvo išlipo dėvėdama galvą dengiantį žalią musulmonišką hidžabą. Jos atsivertimas į islamą išprovokavo grėsmingas žinutes socialinėje žiniasklaidoje.

Atmetus į šalį politinius aspektus, T. Bellanovos inicijuota nauja priemonė kilo iš būtinybės ir žada papildomą naudą – didesnes mokestines pajamas tuo metu, kai pučiasi šalies biudžeto deficitas.

Šalyje artėja daržovių bei vaisių – braškių, persikų, obuolių, kriaušių kivių, kiek vėliau pomidorų bei vynuogių – derliaus nuėmimo sezonas.

Dabar 370 000 legalių darbininkų, paprastai atvykstančių iš užsienio, pagalba didžiąja dalimi tampa neprieinama, ir net jei atvyktų, jiems greičiausiai tektų karantinuotis. Anot Italijos ūkininkų asociacijos „Coldiretti“, rumunai sudaro apie 107 000 sezoninių darbininkų.

Francesco Muttis, vadovaujantis Parmoje įsikūrusiai Italijos pomidorų perdirbimo įmonei „Mutti SpA“, rinkos lyderei Europoje, pardavinėjančiai produkciją 96-iose šalyse, „per daug nesijaudina“ dėl darbo jėgos prieinamumo pomidorų laukuose, nes jo įmonė reikalauja, kad ūkininkai, tiekiantys produkciją bendrovei, atliktų 100 proc. mechaninio derliaus nuėmimo. „Labiausiai aš nerimauju dėl derliaus trūkumo Italijoje per artimiausius kelis mėnesius, atsižvelgiant į pomidorų produkcijos paklausą, – sakė jis. – Be to, bus jaučiamas poveikis maisto sektoriui, vis labiau varžomam apribojimų ir saugumo priemonių, o visa tai neabejotinai atsilieps kainoms ir produktyvumui.

Pasak T. Bellanovos, naujoji vyriausybės priemonė – tik pradžia. Ji paragino sukurti skaitmeninę sistemą, kuri padėtų suderinti žemės ūkio darbininkų pasiūlą bei paklausą.

„Žmonių, reikalingų artimiausiai derliaus nuėmimo kampanijai, trūkumas reiškia, kad daržovės bei vaisiai paliekami pūti, – sakė T. Bellanova. – Atsiranda didelė rizika, kad kainos kils, kai tuo tarpu daugelio žmonių disponuojamos pajamos smarkiai mažėja. Tai gėdingas maisto švaistymas ir didžiulė žala mūsų ekonomikai.“