Remiantis kompanijos pateiktais duomenimis ir žiniasklaidos pranešimais, K. Y. Hui vadovaujama „China Evergrande Group“ stiprina finansinius ryšius su nekilnojamojo turto imperijomis, kurias valdo kiti trys Kinijos magnatai. Šalyje žinomai kaip „Big Two Club“ – dėl savo aistros to paties pavadinimo kiniškam pokeriui – grupei priklauso „China Estates Holdings Ltd.“ vadovaujantis Josephas Lau, „New World Development Co.“ vadovas milijardierius Henry Chengas ir Cheung Chung Kiu iš „C C Land Holdings Ltd.“.

Kai „Evergrande“ sausio mėnesį pardavė obligacijų už 6 mlrd. dolerių – kaip tik tuo metu, kai Kinijos ekonomika ruošėsi karantinui dėl koronaviruso – J. Lau su šeima įsigijo jų už 1 mlrd. dolerių, kaip pranešė Honkongo dienraštis „Sing Tao Daily“, nenurodydamas šaltinio. Šis pirkimas – vienas iš mažiausiai 16 mlrd. dolerių vertės „Big Two Club“ narių sudarytų sandorių, „Bloomberg“ užfiksuotų per pastarąjį dešimtmetį, kurie apima viską nuo akcijų investavimo iki nekilnojamojo turto kontraktų.

Šie sandoriai suteikia galimybę žvilgtelėti į tai, kaip Kinijos socialinės įtakos tinklai, žinomi kaip „guanxi“, veikia tarp šalies nekilnojamojo turto titanų. Nors sunkiais laikais tokie santykiai gali būti stiprybės šaltinis, viruso sukelta ekonominė krizė tampa rimtu išbandymu, sako Honkongo Kinijos universiteto finansų ir nekilnojamojo turto docentė Maggie Hu. „Evergrande“, kurios „Moody's Investors Service“ nustatytas reitingas yra keturiais lygiais žemesnis už investicinį lygį, turi 372 mlrd. juanių (52,6 mlrd. dolerių) trumpalaikių skolų, kurių terminas sueina šiais metais.

„Tikimasi, kad šie magnatai suteiks Hui pagalbą, nes interesas abipusis, – sako M. Hu. – Ar jie sugebės visi drauge įveikti dabartinę krizę neįsmukdami į duobę, dar pamatysime.“

„Evergrande“ komentuoti atsisakė, kaip ir J. Lau ir Ch. K. Cheungas, kurių kompanijoms nusiuntėme užklausas. H. Chengo „New World Development“ el. laiške pareiškė, kad „vykdo sandorius tik nuodugniai apsvarstę, ar jie pasitarnaus mūsų akcininkų ir grupės interesams“.

Sportinis pokeris

„Evergrande“ sausio mėnesio obligacijų sandorio, kuris buvo privatus, draudėjai komentuoti atsisakė. Tačiau kai kurie duomenys apie tai, kas įsigijo skolą, paaiškėjo iš biržos duomenų. Iš jų matyti, kad biržoje kotiruojama kompanija, kuriai vadovauja jaunesnysis J. Lau brolis, sausio mėnesį įsigijo „Evergrande“ obligacijų už 150 mln. dolerių, o praėjusį mėnesį antrinėje rinkoje – dar už 170 mln. dolerių. Remiantis viena iš biržos bylų, paskutinis pirkinys buvo „sąžiningas, pagrįstas ir įvykdytas normaliomis komercinėmis sąlygomis“.

Praėjus kelioms dienoms po „Evergrande“ obligacijų pardavimo, atskira biržos byla atskleidžia pasiūlymą J. Lau žmonai investuoti į „Chinese Estates“ skolą, įskaitant 140 mln. dolerių „Evergrande“ obligacijų. Remiantis byla, dėl sandorio buvo deramasi nepriklausomai.

Tai, kaip glaudžiai yra persipynusios K. Y. Hui ir J. Lau imperijos, matyti iš „Chinese Estates“ 2019 m. metinės ataskaitos, kurioje teigiama, kad pelnas tais metais mažėjo didžiąja dalimi dėl bendrovės santykių su „Evergrande“. Šendžene įsikūrusios statybų vystymo bendrovės akcijos, kurios per pastaruosius 12 mėnesių nukrito 35 proc., sudaro beveik 40 proc. „Chinese Estates“ turto.

K. Y. Hui „Evergrande“ akcijų kritimą iš dalies priskyrė ekonominiam nuosmukiui dėl pandemijos ir iš dalies „nesąžiningam“ žiniasklaidos informavimui apie pastarojo meto „Evergrande“ pelną. Žiniasklaida esą neatspindėjo viso vaizdo: nepaisant mažėjančių pajamų, pagal pelną „Evergrande“ tebėra tarp trijų pirmaujančių šiame sektoriuje, pabrėžė jis kalbėdamas kovo 31 d. konferencijoje.

Nors keletas Kinijos įtakingiausių magnatų pastaraisiais metais patyrė finansinių sunkumų, K. Y. Hui tai neatbaidė nuo ambicingų plėtros planų.

Jis skyrė milijardus juanių elektromobilių kūrimui ir gamybai, dar kovo mėnesį žadėdamas pralenkti Eloną Muską ir „per 3–5 metus tapti didžiausia ir galingiausia nauja energija varomų automobilių grupe pasaulyje“.

K. Y. Hui taip pat pavertė Guangdžou „Evergrande“ vienu populiariausių Kinijos futbolo klubų, įsigijęs jį 2010 m. ir dabar planuodamas statyti naują stadioną, kuris galėtų būti milžiniško lotoso žiedo formos. (2014 m. jis pardavė 50 proc. klubo akcijų kolegai milijardieriui Jackui Ma – rankomis buvo sukirsta virš gėrimo taurių restorane.)

Šiais metais sustiprėjus „Covid-19“ protrūkiui, K. Y. Hui pademonstravo, kad jo užmojai apima ir mokslą. Jis skyrė apytikriai 115 mln. dolerių Harvardo medicinos mokyklai, jos afilijuotoms ligoninėms ir Guangdžou kvėpavimo takų ligų institutui.

Nekilnojamojo turto magnatas, kurio grynoji vertė pagal „Bloomberg Billionaires Index“ siekia 22,3 mlrd. dolerių, ir anksčiau susidūrė su negandomis. Jis užaugo skurde, tačiau tapo vienu pirmųjų Kinijos universiteto studentų pasibaigus Mao Zedongo kultūrinei revoliucijai.

„Kalbant apie skurdą, tai aš jį puikiai pažįstu, – prisipažino K. Y. Hui retame pasisakyme 2018 m., atsiimdamas apdovanojimą už filantropiją. – Mokykloje maitinausi vien saldžiomis bulvėmis ir garuose virtomis bandelėmis. Vyliausi, kad kada nors galėsiu palikti kaimą ir maitintis geriau.“

K. Y. Hui užtikrino „Evergrande“ strategijos įgyvendinimą atsižvelgiant į prezidento Xi Jinpingo politinius prioritetus – pradedant pastangomis, kad Kinija taptų pasaulio atsinaujinančiosios energijos lydere, ir baigiant Pasaulio taurės laimėjimu.

Padrąsintas Dengo Xiaopingo ekonominių reformų perspektyvos, K. Y. Hui 1992 m. metė darbą valstybinėje plieno gamykloje ir ėmėsi plėtoti nekilnojamojo turto statybas pietų Kinijoje. Jis nusižiūrėjo miestų nišas, kurių nepastebėjo kiti stambūs vystytojai, ir padėjo užpildyti būsto spragą, su kuria susidūrė Kinijos auganti vidurinioji klasė, pasakoja Makao universiteto finansų profesorė Rose Lai.

Savo tinklalapyje „Evergrande“ tvirtina, kad iki 2020 m. pabaigos ketina tapti viena iš 100 pelningiausių kompanijų pasaulyje, nes jos bendras turtas turėtų siekti 3 trln. juanių, o metiniai pardavimai – 800 mlrd. juanių. Grupės pardavimai 2019 m. siekė 601 mlrd. juanių.

Kovo mėnesį K. Y. Hui pacitavo tvirtą Kinijos vyriausybės apsisprendimą kovoti su būsto spekuliacija, pasižadėdamas pažaboti „Evergrande“ obligacijomis paremtą plėtrą. Atskleidęs, kad pirmą kartą per ketverius metus kompanijos pelnas mažėja, jis pareiškė, kad kompanija per trejus metus 50 proc. sumažins bendrą skolą, šiuo metu siekiančią 800 mlrd. juanių.

Nors po „Evergrande“ akcijų nuosmukio kai kurie analitikai mato pirkimo galimybę, kiti abejoja, ar kompanija sugebės išpildyti duotus pažadus. Nepaisant ankstesnio pasižadėjimo 2017 m. viduryje pakoreguoti kapitalo ir akcijų santykį, įgyjant daugiau nuosavo kapitalo, vystytojo skola tik dar labiau išaugo.

Pasak R. Lai iš Makao universiteto, „Evergrande“ problema ta, kad didžiąją dalį pasiskolintų lėšų trumpesnio laikotarpio skoloms suteikia nebankiniai skolintojai – tai įprasta Kinijos kompanijų, kurios nepriklauso valstybei, finansavimo forma.

Vadinamosios šešėlinės paskolos 2019 m. sudarė beveik trečdalį visų „Evergrande“ pasiskolintų lėšų, ir kompanija tais metais skyrė rekordinius 49 mlrd. dolerių šešėlinei skolai garantuoti. Remiantis kompanijos 2019 m. metine ataskaita, „Evergrande“ trumpalaikė skola, kurios terminas baigiasi šiais metais, sudaro 47 proc. visų pasiskolintų lėšų ir viršija 229 mlrd. juanių, turimų grynaisiais pinigais.

„Evergrande“ prezidentas Xia Haijunas per kovo 31 d. uždarbio ataskaitą pranešė, kad didelė dalis kompanijos šešėlinių paskolų iš tikrųjų buvo smulkesnių kompanijų, kurių nekilnojamojo turto projektus įsigijo „Evergrande“, skolos.

Kai tik „Evergrande“ parduos tuos projektus, skolos lygis „ženkliai sumažės“, pareiškė H. Xia ir pridūrė, kad įmonė šiais metais nepatiria jokio spaudimo grąžinti skolą doleriais, o praeityje sugebėjo grąžinti kur kas didesnes skolas nei ta, kurios terminas sueina 2020 m. Kompanija jau išmokėjo 1,6 mlrd. dolerių skolą, kurios terminas suėjo kovo mėnesį.

„Evergrande“ sandoriai su J. Lau siekia dar 2009 m., kai magnatas įsigijo „Evergrande“ pirminio viešo siūlymo akcijų. Vėliau J. Lau šeima ir asocijuoti subjektai 2017 m. investavo kelis milijardus, nes tais metais „Evergrande“ akcijos pašoko 458 proc. – tačiau nuo to laiko tik mažėjo.

„Lau ir keli kiti Honkongo magnatai finansuoja „Evergrande“ ir Hui, padėdami jo verslo plėtrai“, – teigia Edwinas Fanas, „Fitch Ratings Ltd.“ analitikas.

K. Y. Hui ir J. Lau taip pat yra sudarę nekilnojamojo turto sandorių: „Evergrande“ iš „Chinese Estates“ 2015 m. lapkričio mėnesį nusipirko Honkongo biurų dangoraižį už rekordinę 12,5 mlrd. HK (1,6 mlrd. dolerių) sumą. Tais pačiais metais įvyko dar du žemyninio nekilnojamojo turto pirkimai iš „Chinese Estates“: vienas iš jų paskatino „Moody‘s“ paskelbti, kad „Evergrande“ „trumpalaikė skola ženkliai išaugo“. Honkonge „Chinese Estates“ nuomoja kelis „China Evergrande Centre“ aukštus.

Viename iš paskutinių sandorių „Chinese Estates“ kartu su „Evergrande“ investavo į „Shengjing Bank Co.“ – banką, įsikūrusį šiaurės rytų Kinijos Liaoningo provincijoje netoli sienos su Šiaurės Korėja. Vėliau „Chinese Estates“ pardavė akcijas J. Lau žmonai, kuri dalį jų taip pat jau pardavė.

Ch. K. Cheungo ir H. Chengo šeimų subjektai taip pat turi banko akcijų, kaip rodo bylos. Pasak su šiuo klausimu pažįstamų asmenų, „Evergrande“ padidino palūkanas, gavusi Kinijos valdžios institucijų, norinčių rekapitalizuoti skolintoją, prašymą.

„Shengjing Bank“ byloje nurodė, kad sandoris padidins banko kapitalo pakankamumo rodiklius, kurie yra „santykinai žemi“, palyginti su kitų Kinijos kolegų, sykiu sustiprindamas rizikos valdymą ir skatindamas ateities plėtrą. Bendroje byloje teigiama, kad „Evergrande“ banko ateities plėtrą vertina „optimistiškai“.

Tai, ar „Big Two Club“ investicijos atsipirks, didžiąja dalimi priklausys nuo Kinijos ekonomikos ir nekilnojamojo turto rinkos ateities, tačiau ir viena, ir kita kol kas atrodo labai miglotai, nes pasaulinę paklausą tebetrikdo pandemija.

„Evergrande“ kontrakte numatyti pardavimai per pirmąjį ketvirtį išaugo 23 proc., tačiau kai kurie analitikai pastebi, kad augimą paskatino nuolaidos, išlygos pirkėjams ir pažadai dėl kainų atitikimo, teigdami, kad bet koks pardavimų augimas šiais metais įvyks maržų sąskaita. Kontrakte numatyti pardavimai balandžio mėnesį išaugo 11,6 proc.

Panašiai skeptiškai nusiteikusi ir obligacijų rinka. Nors „Evergrande“ 200 mln. dolerių vertės 8 proc. dolerinės obligacijos, kurių terminas sueina birželio mėnesį, nenutolo nuo nominaliosios vertės, kompanijos 8,75 proc. dolerinės obligacijos, mokėtinos 2025 m., siekia tik 79,8 cento doleriui, o kovo mėnesį buvo nukritusios iki 54,6 centų, kai dėl „Covid-19“ protrūkio Kinijos vertybiniai popieriai buvo plačiai išparduodami.

„Evergrande“ sėkmingais metais išsiplėtė ir dabar patiria didžiulį spaudimą grąžinti skolas, – teigia Andrew Collieris, „Orient Capital Research Inc.“ generalinis direktorius. – Jei koronavirusas iš Kinijos nepasitrauks, „Evergrande“ problemos tik didės.“