Naujos statybos netoli pietinio Karibos ežero kranto – gera žinia Zimbabvei, kurios griūvanti ekonomika ir padrika politika pastaruosius 20 metų užsieniečius atgrasė nuo bet kokių investicijų.

Tačiau projektas sulaukia prieštaringų vertinimų, turint omenyje stiprėjantį pasaulinį konsensusą – finansinės institucijos nuo Japonijos iki JAV ir Europos vengia investuoti į anglies projektus. Tačiau toks sprendimas atveria kelią Kinijos kompanijoms (kurių dauguma yra remiamos valstybės), nepaisant rizikos, kad tai sumenkins Kinijos tarptautinį įsipareigojimą kovoti su klimato kaita.

„Mes labai džiaugiamės, kad projektas juda į priekį, ypač dabar, kai didieji pasaulio bankai yra priversti nutraukti anglimi kūrenamų elektrinių finansavimą, – atsakydamas į klausimus pabrėžė Calebas Dengu, projektą valdančios kompanijos „RioZim Energy“ pirmininkas. – Tai liudija Kinijos įsipareigojimą vystyti projektus Afrikoje. Kinai yra suinteresuoti stiprinti tarpusavio santykius.“

Kinijai tikrai reikia draugų: virš Pekino galvos telkiasi apmaudas dėl koronaviruso protrūkio, pirmiausia nustatyto Kinijos Uhano mieste. Tai liudija pasitikėjimo trūkumą, kurį dar labiau apsunkina praėjusį mėnesį vykę rasistiniai išpuoliai prieš afrikiečius pietiniame Guangdžou mieste. Visgi pinigų pumpavimas į anglį tik pabrėžia Kinijos izoliaciją finansuojant elektrines, kurios generuoja didžiulius šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų kiekius.

„Reputacijai kylanti rizika, susijusi su tokio pobūdžio projektų finansavimu, ir didelė tikimybė, kad jie galiausiai bus nutraukti, turėtų atgrasinti [finansines institucijas] nuo įsitraukimo“, – teigė Keiptaune įsikūrusios akcininkų aktyvistų organizacijos „Just Share“ direktorė Tracey Davies.

Tiesą sakant, Kinijos vyriausybė dar 2017 m. pažadėjo „pažalinti“ savo „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos užjūrio statybų planą, kad paskatintų aplinkai palankią plėtrą, atitinkančią Jungtinių Tautų išsikeltus tikslus. Prezidentas Xi Jinpingas dar praėjusiais metais tvirtino, kad programa privalo būti ekologiška ir tvari.

Karibos ežeras
Foto: Shutterstock

Tačiau remiantis „Greenpeace“ surinktais duomenimis, Kinijos kompanijos ir bankai finansuoja mažiausiai 13 anglies projektų visame žemyne, o dar devyni šiuo metu laukia finansavimo. Bostono universiteto globalios plėtros politikos centro duomenimis, nuo 2000 m. vien tik „China Development Bank“ ir „Export-Import Bank of China“ suteikė 51,8 mlrd. dolerių finansavimą anglies projektams visame pasaulyje.

„Nepaisant pažadų pereiti prie ekologiškos ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energijos, Kinijos bankai ir toliau remia anglies energijos projektus, – teigia Lauri Myllyvirta, nepriklausomos tyrimų įstaigos „Centre for Energy Research and Clean Air“ analitikas. – Kinijoje yra milžiniškų valstybinių šiluminės energijos gamybos ir inžinerijos firmų, kurios, norėdamos išlikti versle, privalo kliautis užjūrio sandoriais.“

Prezidentas Xi, Paryžiaus susitarimo signataras, nuolat mini Kinijos įsipareigojimą daugiašalėms pastangoms kovoti su klimato kaita. Tačiau iš tiesų vargu, ar Kinija artimiausiu metu atsisakys anglies energijos. Nepaisant didelių pastarojo dešimtmečio investicijų į atsinaujinančią energiją, Kinija vis dar iškasa ir sukūrena apie pusę visos pasaulio anglies.

Kinija neabejotinai padarė tam tikrą pažangą. Užsienio reikalų ministras Wang Yi per rugsėjo mėnesį Niujorke vykusį JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato klausimais pažymėjo, kad iki 2018 m. Kinija sugebėjo viršyti savo išsikeltą CO2 emisijų mažinimo tikslą. Jis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į neiškastinio kuro ir miškų sodinimo plėtrą bei tai, kad tais metais buvo parduota apytiksliai 1,25 mln. elektromobilių. Ir visgi dabar, bandydamas kepurnėtis iš pandemijos sukelto nuosmukio, Pekinas pradeda švelninti pramoninės taršos apribojimus ir mažinti subsidijas švaresnei energijai.

Žaliajai plėtrai skurdesnėse šalyse neturėtų būti taikomas „tinka vienam – tinka visiems“ principas, o sprendimas turėtų būti grindžiamas konkrečios šalies gamtos ištekliais, teigia Yu Zirong, „Chinese Academy of International Trade and Economic Cooperation“, prekybos ministerijos afilijuotos ekspertų grupės, direktoriaus pavaduotojas.

„Šalims, turinčioms gausius anglies išteklius, neįmanoma visiškai uždrausti juos naudoti, – teigia Yu, kuris spalio mėnesį Pekine pasisakė „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos forume. – Svarbiausia naudoti juos protingai.“

Tą patį sako ir Botsvanos mineralinių išteklių, ekologiškų technologijų ir energetinio saugumo ministras Lefoko Moagi. Remiantis vyriausybės duomenimis, Botsvana turi didžiausius Afrikoje anglies išteklius po Pietų Afrikos.

„Pasaulis nuolat žiūri į anglį kaip į nešvarų mineralą. Nesuklyskite: visi mes norime švaresnio pasaulio. Tačiau mes manome, kad negalima tiesiog taip palikti gausių Dievo duotų gamtos išteklių. Turime juos naudoti švariau savo bendruomenių ir tautos labui, – kalbėjo jis per interviu vasario mėnesį. – Tai atveria galimybes tokioms šalims kaip Kinija.“

Kinijos pasiryžimas investuoti – retas laimėjimas Zimbabvei, kuriai šiuo metu po 18 valandų per parą nutraukiamas elektros tiekimas, nes ji pati nepasigamina pakankamai elektros, kad patenkintų paklausą, ir nepajėgia susimokėti už adekvačius importo kiekius.

Iš pradžių projektui vadovavo Londone įsikūrusi kasybos bendrovė „Rio Tinto Group“, motininė „RioZim Ltd“, kuriai savo ruožtu priklauso „Riozim Energy“, kompanija. Projektas buvo atidėtas, pablogėjus Zimbabvės santykiams su buvusia jos kolonizuotoja Jungtine Karalyste. 2016 m. projektą atgaivinus, „General Electric Co.“ ir „Blackstone Group LP“ padalinys taip ir nesiėmė jokių pradinių tyrimų, teigia kompanijos pirmininkas C. Dengu.

Karibos ežeras
Foto: Zuma Press / Scanpix

„Power Construction Corp. of China“, valstybei priklausanti kompanija, dar vadinama „PowerChina“, pasižadėjo bendradarbiauti pirmajame „Sengwa“ jėgainės statybų etape, kai bus pastatytas 700 megavatų galios generavimo įrenginys, iš Karibos užtvankos bus atvestas vamzdynas, kuriuo bus tiekiamas vanduo, ir nutiesti elektros laidai – bendra projekto vertė siekia 1,2 mlrd. dolerių. Tikimasi, kad finansavimą suteiks „Industrial & Commercial Bank of China“, o „China Export and Credit Insurance Corp.“, arba „Sinosure“, suteiks reikalingą šalies apsaugą nuo rizikos, teigia C. Dengu. Ir viena, ir kita kompanija priklauso Kinijos vyriausybei.

„ICBC“ ir „Sinosure“ į pakartotinius mūsų skambučius neatsakė. „PowerChina“ pažymėjo, kad jos užjūrio anglies projektuose bus naudojamos efektyviausios technologijos emisijų taršai mažinti ir laikomasi vietinių aplinkosaugos reguliacijų bei standartų, tuo pat metu siekiant užtikrinti stabilų ir pigų elektros tiekimą šalims, kuriose vystomi projektai.

Praėjusį mėnesį buvo pasirašytas susitarimas dėl likusios projekto dalies, kuris pridės dar 2100 megavatų ir kainuos papildomus 3 mlrd. dolerių. Kinijos „Gezhouba Group“, iš dalies priklausanti valstybei, vystys projektą ir vadovaus lėšų rinkimui, teigia C. Dengu. Kompanija neatsakė į mūsų skambučius ir el. pašto užklausą su prašymu pakomentuoti.

„Kinai dairosi naujų verslo galimybių, – sakė C. Dengu. – Mes atnešame rinkos žinias ir vadybos pajėgumus, jie atneša finansus ir technologijas.“

Tiesą pasakius, „Rio Energy“ neturėjo iš ko rinktis. Europos bankai anglies projektų nebefinansuoja, o per praėjusius metus didžiausi Pietų Afrikos bankai taip pat įsipareigojo sumažinti savo finansavimą angliai, paklusdami akcininkų spaudimui. „Morgan Stanley“ ir „Citigroup Inc.“ taip pat mažina arba visiškai sustabdo su anglimi susijusių projektų finansavimą.

Nors Zimbabvės projektas tarp tų, kuriuos svarsto Kinijos kompanijos, yra nemenkos apimties, jis nėra ir pats didžiausias. „PowerChina“ pasirašė susitarimo memorandumą su Pietų Afrikos Limpopo provincijos vyriausybe statyti mažiausiai 3000 megavatų galios elektrinę, kurios kaina siektų 4,5 mlrd. dolerių.

Ne visus projektus vietinės bendruomenės pasitinka išskėstomis rankomis.

„Sengwa“ ims vandenį iš Karibos – rezervuaro, kuris jau toks išsekęs dėl pasikartojančių sausrų, priskiriamų klimato pokyčiams, kad jo hidraulinės turbinos veikia tik mažąja pajėgumų dalimi. Pietų Afrikos vyriausybei gresia ieškinys, nes šalyje veikiančios anglimi kūrenamos elektrinės sukelia didžiausią oro taršą pasaulyje.

„Tai nykstanti pramonė, – teigia Han Chen, vadovaujanti tarptautinei energetikos politikos programai Niujorke įsikūrusioje Nacionalinėje išteklių gynybos taryboje. – Nenuostabu, kad kompanijos ieško vietų, kur aplinkosaugos standartai tebėra žemi, kad galėtų naudoti taršesnę įrangą, kurią eksploatuoti yra pigiau.“ Iš vienuolikos Afrikoje vykdomų anglies projektų, kuriuos ji stebi ir kuriems greičiausiai bus suteikta užsienio parama, dešimtyje dalyvauja Kinijos valstybinės kompanijos.

Tuo metu, kai kitų šalių, įskaitant Japoniją ir Pietų Korėją, bankai nusisuka nuo anglies projektų, jiems vis dažniau tenka ieškoti paramos Kinijoje.

„Kinijos bankai iš esmės vieni patys finansuoja visas naujas anglies elektrines tiek savo šalyje, tiek pasaulyje“, – teigia Christine Shearer, „Global Energy Monitor“ anglies programos direktorė.